Įrašas medicinos kortelėje apie psichikos sveikatos sutrikimus dažnai turi kur kas platesnes pasekmes nei vien gydymo istorijos registravimas. Informacija, kuri turėtų padėti gydytojams teisingai suprasti paciento būklę ir skirti tinkamą pagalbą, neretai virsta socialinės stigmos priežastimi – žmogus tampa apibūdinamas per diagnozę ir rizikuoja prarasti teisę dirbti, vairuoti ar net įsivaikinti.
Stigma ir praktinės pasekmės
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis pabrėžia visuomenės netoleranciją: „Paklausti, ar yra tolerantiški, dauguma lietuvių atsako, kad taip, tačiau kai jų paklausiama, ar norėtų gyventi greta, pavyzdžiui, homoseksualaus žmogaus, ar turinčio psichikos sutrikimų, ar romų tautybės, lietuviai vienareikšmiškai teigia, jog ne. Tai – mūsų lietuviška tolerancija”. Tokia nuostata verčia pacientus slėpti diagnozes arba gydytojams vengti aiškiai įrašyti informaciją, kuri būtų naudinga tolimesnei priežiūrai.
Praktinės pasekmės gali būti labai rimtos: siūlomi teisės aktų pakeitimai numato, kad net lengva depresijos diagnozė galėtų būti kliūtis dirbti tam tikrose profesijose – teisėjo, prokuroro, gydytojo, vaistininko ar advokato pareigose. Tokios nuostatos skatina diskriminaciją ir mažina skaidrumą sveikatos priežiūroje.
Kodėl diagnozės slepiamos ir kas prarandama?
Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, kad diagnostinės informacijos nebuvimas pacientų kortelėse trukdo gydytojams suprasti simptomus ir paskirti tinkamą gydymą: „Su tokiais nusiskundimais pacientas ateina pas šeimos gydytoją ir šis pasimeta, nežino, ką daryti. Tuomet pradeda ieškoti kitų diagnozių. Galimybė keistis informacija yra labai svarbi”. Be registracijos, gali būti prarasta galimybė stebėti ligos eigą, koreguoti vaistus ar laiku suteikti psichoterapinę pagalbą.
Depresija dažnai suprantama paviršutiniškai kaip nenoras dirbti, nors iš tiesų vienas ryškiausių simptomų yra energijos stokos sumažėjimas. „Sunkios depresijos atveju žmogus negali pakilti iš lovos: nueiti iki virtuvės, atsidaryti šaldytuvą ir pasiimti maisto jam yra žygdarbis.
Nėra [energijos] atlikti įprastus darbus”, – sako psichoterapeutas. Tokie neatpažinti simptomai gali būti klaidingai interpretuojami kaip motyvacijos stoka ar asmenybės bruožai.
Ką siūlo ekspertai ir politikai?
Projekto atstovai ir komisijos nariai ragina keisti požiūrį: „Jei žmogus, turintis sutrikimą, sugeba puikiai baigti mokslus, užimti aukštas pareigas, vykdyti funkcijas, mes turime jį skatinti ir leisti toliau užsiimti šia veikla”, – teigia Monika Nedzinskaitė. Komisijos vadovas pabrėžia, jog vizitas pas psichikos sveikatos specialistu neturėtų tapti karjeros pabaigos ženklu. „Vien tik vizitas pas psichikos sveikatos specialistą ar jo paskirtų vaistų išrašymas, jokiu būdu negali daryti įtakos asmenų kasdienei veiklai, karjerai, jei tokia liga netrukdo asmeniui priimti sprendimų, efektyviai ir našiai dirbti”, – sako Robertas Šarknickas.
Siekiant sumažinti stigma ir užtikrinti pacientų teises, būtina derinti du dalykus: saugoti asmens privatumą ir tuo pačiu leisti sveikatos specialistams keistis būtina informacija gydymo tikslais. Teisiniai sprendimai uždrausti diskriminacijai darbovietėse ir aiškios gairės, kada diagnozė turi įtakos profesinėms funkcijoms, gali padėti subalansuoti šiuos interesus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.