Žemas arterinis kraujospūdis dažnai vertinamas kaip mažesnė problema nei hipertenzija, tačiau jis gali reikšmingai paveikti kasdienį savijautą. Daugeliui žmonių hipotenzija reiškia mieguistumą, silpnumą ar galvos svaigimą, kurie trikdo darbingumą ir saugumą. Svarbu atskirti fiziologinį mažą kraujospūdį nuo naujai atsiradusios ar priežastinės būklės, kuri gali būti pavojinga ir reikalauti medicininio įvertinimo.
– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?
Tipiniai požymiai — mieguistumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas ir nuovargis. Gali pasireikšti mirgėjimas akyse, dėmesio sutrikimai, trumpalaikės sąmonės netekimo epizodai (sinkopė) ar nerimas, atsirandantis dėl minėtų simptomų. Kai kurie pacientai pastebi pablukimą, šaltas galūnes ar šaltkrėtį. Svarbu atkreipti dėmesį, ar šie simptomai yra nuolatiniai, ar kartotiniai, ir susiję su kūno padėties keitimu ar fiziniu krūviu.
– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?
Žemo kraujospūdžio reikšmė priklauso nuo konteksto. Jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms mažesnis spaudimas dažnai yra fiziologinis modelis ir nevargina. Vis dėlto naujai atsiradęs arba ryškus AKS sumažėjimas gali būti požymis skysčių netekimo, infekcijos, širdies ritmo sutrikimo ar kitų rimtų būklių. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vyresniems asmenims ir žmonėms, sergantiems neurologinėmis ligomis ar cukriniu diabetu, nes ortostatinė hipotenzija (staigus spaudimo sumažėjimas keičiant kūno padėtį) didina kritimų ir komplikacijų riziką.
Priežastys ir kada kreiptis pagalbos
Priežastys gali būti labai įvairios: nuo skysčių trūkumo, karštos vonios ar pirties poveikio, iki vaistų, skydliaukės sutrikimų, infekcijų ar neurologinių ligų. Gyvybei pavojinga būklė — staigus žemas spaudimas, lydimas būklės pablogėjimo, gali rodyti vidinį kraujavimą ar sunkias infekcijas; tokiu atveju būtinas skubus medicininis įvertinimas.
– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?
Iš esmės, ilgalaikė ir simptominga hipotenzija gali riboti kraujo tiekimą gyvybiškai svarbiems organams — smegenims, inkstams, kepenims. Ortostatinė hipotenzija ypač pavojinga dėl kritimų rizikos. Jauniems žmonėms rekomenduojama prisitaikyti gyvenimo būdą ir naudoti saugias priemones, o vyresniems atlikti papildomus matavimus skirtingose padėtyse.
Ką daryti praktiškai?
Vengti drastiškų sprendimų: „kai kuriems patariama išgerti stiklinę vandens su druska“, tačiau tai nerekomenduojama visiems. Vietoje to – užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą (paprastai 2–3 l per dieną neturint inkstų ar širdies problemų), valgykite mažomis porcijomis reguliariai, ribokite alkoholio ir stiprios kavos vartojimą, palaikykite normalų kūno svorį ir reguliariai mankštinkitės (pvz., plaukimas, dviračių važiavimas). Pasitarus su gydytoju, gali būti rekomenduojama šiek tiek padidinti druskos suvartojimą ir naudoti kompresines pėdkelnes ortostatinės hipotenzijos atvejais. Jei simptomai staigiai pablogėja, kreipkitės į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.