Žemas arterinis kraujo spaudimas kartais laikomas mažesne problema nei hipertenzija, tačiau jis gali reikšmingai pabloginti kasdienę savijautą ir, tam tikrais atvejais, signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Apie tai kalbėjomės su Kauno klinikų kardiologu profesoriu Raimondu Kubiliumi, kuris paaiškina, kaip atskirti fiziologinį nuo priežastinio hipotenzijos ir ką daryti susidūrus su varginančiais simptomais.
Simptomai ir pirmieji požymiai
„– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?”
„– Mažu AKS laikome kraujospūdį, lygų ar mažesnį 90/60 mmHg. Kartais netgi išskiriami 6 mažo kraujospūdžio požymiai, atsirandantys, kai kraujospūdžio sumažėjimas pasiekia kritinę ribą:”
Dažniausi simptomai yra mieguistumas, galvos svaigimas ypač staiga atsistojus, bendras silpnumas, jėgų stoka, epizodiškas mirguliavimas akyse, sutrikusi koncentracija, o sunkesniais atvejais – trumpalaikės sąmonės netekimo epizodai (sinkopė). Kartais pacientai pastebi pablyškimą ar šalimąsi pirštų galiukų; tai gali būti užuomina apie koordinuotą kraujotakos sutrikimą.
Priežastys ir rizikos grupės
„– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?”
Profesorius išskiria tris hipotenzijos grupes: fiziologinį mažą spaudimą jaunam, aktyviam žmogui be nusiskundimų; normalų sumažėjusį spaudimą, sukeliantį simptomus ir reikalaujantį priemonių bei ilgalaikio plano; ir priežastinę hipotenziją, kurią lemia išoriniai veiksniai, nėštumas, neurologinės ligos, dehidratacija, širdies ritmo sutrikimai ar vaistų poveikis. Ypač pavojinga naujai atsiradusi hipotenzija, susijusi su kraujavimu ar infekcija, kuomet būtinas skubus medicininis įvertinimas.
Praktiniai patarimai ir kas padeda
„– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?”
Paprastiems atvejams specialistai siūlo keletą paprastų priemonių: užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (2–3 l per dieną, jei nėra širdies ar inkstų ligų), vengti perteklinio alkoholio ir didelių kavos dozių, valgyti mažesnėmis porcijomis reguliariai, palaikyti normalų kūno svorį ir kasdien užsiimti tinkama fizine veikla, pabrėžtinai renkantis horizontalią ar sėdimą veiklą kaip plaukimas arba dviračiu važinėjimas.
Naudingos ir paprastos kasdienės gudrybės: lėtai keltis iš lovos, prieš tai išgerti stiklines vandens, laikinai pasėdėti ir nuleisti kojas, o esant galimybei – ilsėtis pakėlus kojų galą.
Vis dėlto egzistuoja dažnas mitas: „gerti stiklinę vandens su ištirpintu pusės šaukštelio valgomosios druskos”. Kartais tai padeda trumpalaikėje dehidratacijos stadijoje centralizuoti skysčius, tačiau ilgalaikis didesnis druskos vartojimas nėra rekomenduojamas be gydytojo priežiūros. Vietoje to gali padėti pomidorų sultys ir individualiai sudarytas antihipotenzinių priemonių planas, o skubiais atvejais – gydytojo konsultacija.
Jeigu žemas kraujospūdis pasireiškia staiga ar lydimas reikšmingo paciento būklės pablogėjimo, būtina kreiptis į pagalbą – tai gali būti ženklas apie gyvybei pavojingą būklę, reikalaujančią neatidėliotino gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.