Nors Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema suteikia didžiąją dalį būtinų medicininių paslaugų, kartais pasitaiko atvejų, kai tam tikri pacientai yra siunčiami gydytis į kitas Europos šalis. Tai vyksta tuomet, kai Lietuvos gydymo galimybės yra ribotos arba nepakankamos, todėl pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti pažangiausiomis gydymo metodikomis užsienyje. Tokia sistema suteikia viltį tiems, kuriems Lietuvoje gydymo galimybės jau išsemtos arba kai būtina skubi, specializuota pagalba, kurios šalyje nėra.
Medicininiai pagrindai ir siuntimo tvarka
Pacientai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę būti siunčiami gydytis į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat į Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną. Šiam tikslui išduodamas specialus dokumentas – S2, kuris užtikrina, kad planinės medicinos paslaugos užsienyje bus apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Kaip pažymėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė: „Tai nėra individuali pacientų iniciatyva ar noras gydytis svetur, o mediciniškai pagrįsta būtinybė. Gydymas užsienyje skiriamas tik tada, kai Lietuvoje neįmanoma laiku suteikti reikalingų paslaugų arba kai visos šalies galimybės jau išnaudotos, o užsienio gydymo metodai gali ženkliai pagerinti paciento sveikatą, pailginti gyvenimą ar padėti išvengti neįgalumo.“
Gydymo organizavimas ir protokolai
Planinio gydymo užsienyje procesas prasideda nuo siuntimo konsultacijai į universitetines ar universitetines ligonines Lietuvoje. Čia esant medicininiams indikacijoms, sušaukiamas gydytojų konsiliumas, vertinantis galimybes efektyviai gydytis Lietuvoje bei svarstantis galimą naudą siųsti pacientą į užsienio šalį. Jei konsiliumas priima teigiamą sprendimą, ligoninė susisiekia su iš anksto numatyta užsienio gydymo įstaiga, derina gydymo detales, gauna raštišką priėmimo ir paslaugų kainų patvirtinimą.
Visi surinkti dokumentai pateikiami VLK komisijai galutiniam sprendimui priimti. Esant palankiam sprendimui, pacientui išduodamas minėtas dokumentas S2.
Visame proceso metu pacientams nereikia rūpintis oficialiais formalumais, nes visa administracija vykdoma per Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas ir institucijas.
Kada siunčiami pacientai ir kokios paslaugos kompensuojamos?
Užsienio gydymo įstaigos yra pasirenkamos remiantis privalomojo sveikatos draudimo sistema, o apmokamos tik tos medicinos paslaugos, kurias šioje šalyje kompensuoja valstybinis draudimas. Dažniausiai pacientai siunčiami dėl sudėtingų ir brangių stacionarinių procedūrų, kurios Lietuvoje nėra prieinamos dėl gydytojų patirties stokos ar labai specifinių gydymo metodų trūkumo.
Pavyzdžiui, vaikai gydomi Šveicarijoje dėl retų akių onkologinių ligų, kepenų transplantacijos dažnai atliekamos Lenkijoje, nėščiosios su dvynių transfuzijos sindromu gydomos Švedijoje. Suaugusieji, kuriems Lietuvoje negalima taikyti veiksmingos onkologinės terapijos, siunčiami į įvairias Europos šalis. Visos tokios situacijos yra kruopščiai vertinamos ir pagrindžiamos mediciniškai, įtikrinant, kad paslaugos iš tiesų bus būtinos ir veiksmingos pacientui.
Ką apima kompensavimas ir kokios išlaidos lieka pacientui?
Už gydymo procedūras užsienio gydymo įstaigose apsimoka tos šalies sveikatos draudimo sistema. VLK, gavusi sąskaitą iš užsienio institucijos, atlyginą kaštus PSDF lėšomis. Nepaisant to, pacientui tenka patirti tam tikras papildomas išlaidas, kurios nėra kompensuojamos PSDF – tai gali būti lovadienių priemokos, mokamos medicinos paslaugos, kelionės, apgyvendinimo, transportavimo bei medicininių dokumentų vertimo išlaidos.
Statistika ir dažniausiai pasirenkamos šalys
Praėjusiais metais VLK komisija priėmė 30 teigiamų sprendimų dėl planinio gydymo užsienyje. Dauguma jų (28) buvo priimti Lietuvos gydymo įstaigų iniciatyva dėl nepakankamų Lietuvos galimybių, likę du sprendimai – užsienio įstaigų pageidavimu reabilitacijai pacientams po būtinųjų gydymo procedūrų Vokietijoje.
Dažniausiai pacientai siunčiami gydytis į Šveicariją, kur atlikta 15 gydymų dėl akių piktybinių navikų ar įgimtų anomalijų. Taip pat pacientai gydėsi Švedijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Iš viso VLK už pacientų gydymą užsienyje pernai sumokėjo apie 426,6 tūkst. eurų.
Apibendrinant, gydymas užsienyje nėra paprastas pasirinkimas, o labai atsakingas medicininis sprendimas, kuris užtikrina geriausias galimybes pacientų sveikatai taisyti ir gyvenimo kokybei gerinti, kai Lietuvos sistema nebeturi reikiamų resursų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.