Daugiau nei 1 km skersmens asteroidas 1997 NC1 birželio pabaigoje praskries pro Žemę dideliu greičiu ir vėl sukėlė susidomėjimą visuomenėje bei žiniasklaidoje. Objektas aptiktas Haleakalos observatorijoje Havajuose ir, pagal paskaičiavimus, juda maždaug 32 000 km/val. greičiu. Nors toks priartėjimas yra retesnis — panašaus dydžio kūnas paskutinį kartą buvo arti 2022 m. — šiuo atveju mokslininkai aiškina, kad tiesioginės grėsmės planetai nėra.
Ką žinome apie 1997 NC1 ir jo orbitą
1997 NC1 priskiriamas Ateno tipo asteroidams, kurių orbitos kerta Žemės orbitą. Artimiausiame taške jis bus nutolęs apie 2,4 mln. km nuo Žemės centro — atstumas, kuris, nors ir mažesnis už kai kurių kitų artimų praskridimų, vis tiek sudaro kelių Žemės spindulių ir laikomas saugiu pagal dabartinius orbitos skaičiavimus. Ankstesnis panašaus dydžio asteroidas 1994 PC1 2022 m. praskriejo maždaug 1,98 mln. km atstumu.
Stebėjimas ir kaip pamatyti asteroido praskridimą
Stebėti 1997 NC1 gali mėgėjai astronomai, tačiau tam reikės bent 15 cm skersmens teleskopo. Net tokiu atveju asteroidas nebus pastebimas kaip ryški judanti žvaigždė: per įprastinį teleskopą jis pasirodys kaip blankus šviesos taškas. Geriausios stebėjimo dienos prognozuojamos birželio 26–28 d. Profesionalios observatorijos ir automatinės stebėjimo sistemos toliau sekos jo orbitą, kad būtų patikslinti artimiausio praskridimo parametrai.
Pasekmės ir saugumo kontekstas
Nors šis praskridimas nekelia tiesioginės grėsmės, mokslo bendruomenė primena, kokios galėtų būti pasekmės, jei panašaus dydžio kūnas atsitrenktų į Žemę. Palyginimui, 2013 m. virš Rusijos sprogo Čeliabinsko meteoritas, kuris buvo 50–60 kartų mažesnis už 1997 NC1. Tų metų sprogimas atmosferoje sukėlė smūginę bangą ir daug sužeidimų. Jei į Žemę atsitrenktų 1 km dydžio asteroidas, jis prasiskverbtų per atmosferą beveik nesuiręs, sukurtų 10–15 km pločio ir iki 1,6 km gylio kraterį, o smūgio zonoje pastatai būtų sunaikinti.
Į atmosferą pakilusios dulkės galėtų užblokuoti Saulės šviesą mėnesiams, sukeldamos platesnį klimato efektą ir ilgesnę ekologinę krizę.
Stebėjimo ir reagavimo svarba
Tokie įvykiai primena apie būtinybę išlaikyti ir plėtoti tarptautines kosminių objektų stebėjimo programas. NASA ir kitos agentūros nuolat stebi potencialiai pavojingus objektus, tačiau kai kurie kūnai gali būti atrandami vėliau arba artėti iš Saulės pusės, todėl tarptautinis duomenų mainymas ir gynybos scenarijų rengimas išlieka svarbūs. Šiuo metu mokslininkai ragina visuomenę nesibaiminti, bet domėtis patikima informacija ir stebėti oficialius pranešimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.