Nuovargis ir nugaros skausmai dažnai tampa nuolatiniu daugelio žmonių palydovu, nepriklausomai nuo amžiaus. Vilniaus universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas atkreipia dėmesį į vieną iš paprasčiausių, tačiau itin efektyvių būdų gerinti savijautą – vaikščiojimą. Tai natūralus ir prieinamas kiekvienam fizinio aktyvumo būdas, kuris gali reikšmingai prisidėti tiek prie fizinės sveikatos palaikymo, tiek prie psichologinės gerovės.
Vaikščiojimo nauda įvairiems amžiaus tarpsniams
Vaikščiojimas – tai pirmasis fizinis aktyvumas, kurį įgyjame jau nuo kūdikystės. Pirmieji žingsniai ne tik lavina motoriką, bet ir stiprina raumenis, ugdo koordinaciją. Pasak profesoriaus, aktyvus laiko leidimas lauke ir judėjimas yra būtinas fiziškai ir emociškai sveikam vaikų vystymuisi. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie daug juda, pasižymi geresne širdies ir kraujagyslių sistema, stipresniais kaulais ir mažesne nutukimo rizika. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama nuo 180 minučių aktyvumo per dieną, o mokyklinio amžiaus vaikams – bent 90 minučių.
Dirbantiems žmonėms, ypač tiems, kurių darbas yra daugiausia sėdimas, dažnai kyla nugaros skausmai dėl raumenų silpnumo ir nervų suspaudimo. A. Skurvydas pabrėžia, kad svarbu ne tik kasdien fiziškai aktyviai judėti bent 60 minučių vidutinio-didelio intensyvumo veikla, bet ir reguliariai daryti trumpas pertraukas nuo sėdėjimo. Pavyzdžiui, kas valandą pakilti, paarbėgioti vietoje, atlikti pratimus – tai padeda sumažinti nugaros skausmus, pagerina kraujotaką ir bendrą savijautą.
Psichinė gerovė ir fizinis aktyvumas
Be fizinės naudos, vaikščiojimas pasižymi ir reikšmingu poveikiu psichikos sveikatai. Tyrimai įrodė, kad reguliari vaikščiojimo praktika padeda mažinti depresijos bei nerimo simptomus, stimuliuoja geros nuotaikos hormonus, stiprina organizmo atsparumą stresui. Net paprastas pasivaikščiojimas prieš miegą 2–3 valandas gali aktyvinti organizmo parasimpatinę sistemą, sumažinti įtampą ir pagerinti miego kokybę.
Senjorams – ilgesnis ir kokybiškesnis gyvenimas judant
Vyresni nei 65 metų žmonės taip pat gali ir turi būti aktyvūs.
Nors daugeliui pasiekti rekomenduojamas 300 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę yra iššūkis, judėjimas bet kuriame amžiuje yra naudingas. Profesoriumi pabrėžia: net pradedant aktyviau judėti nuo 60 metų galima prailginti gyvenimo trukmę net 7–10 metų. Svarbiausia yra reguliarumas ir pasirinkimas judėti tokiu tempu, kuris suteikia malonumą, o ne priverčia vargti.
Kaip įtraukti vaikščiojimą į kasdienybę?
Pasak prof. Skurvydo, judėti yra lengviau ir smagiau su draugais, šeima ar kolegomis. Aktyvus gyvenimo būdas tampa patrauklesnis, kai fizinę veiklą paverčiame žaidimais ar bendrais iššūkiais. Lietuvoje veikiantis iššūkis „Mokyklos eina“ skatina moksleivius ir jų bendruomenes daugiau vaikščioti, konkuruoti ir sveikiau gyventi. Tokie projektai motyvuoja ne tik jaunimą, bet ir visuomenę apskritai prisiminti vaikščiojimo svarbą sveikatai.
Apibendrinant, vaikščiojimas – tai paprasta, bet itin veiksminga priemonė kovojant su nuovargiu, nugaros skausmais ir psichologiniu diskomfortu. Nesvarbu, kokio amžiaus esate, reguliarus vaikščiojimas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę, fizinę būklę ir net prailginti gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.