Joninių laikotarpis tradiciškai siejamas su natūraliu augalų žydėjimu ir siekiu prisirinkti vaistažolių, kol jos turi daugiausiai veikliųjų medžiagų. Dėl to ilgas vasaros savaitgalis yra geras metas išeiti į lauką ir papildyti savo namų vaistinėlę. Tačiau svarbu žinoti, kuriuos augalus rinkti žydėjimo metu, o kuriuos verta palaukti arba rinkti anksčiau – tai įtakoja tiek augalo cheminė sudėtis, tiek regioninės klimato sąlygos.
Ko ieškoti gamtoje
Šiuo metu dažniausiai randami šeivamedžiai, gaurometis, jonažolė, raudonėliai, čiobreliai, ramunėlės ir liepų žiedai. Dauguma šių augalų tikrai yra naudingi įvairiems negalavimams: nuo peršalimo ir gerklės skausmo iki odos problemų ir virškinimo sutrikimų. Kaip pažymi žolininkas, „Dabar galima rasti jonažolių, gauromečio, šeivamedžio, kraujažolių, raudonėlių, čiobrelių, ramunėlių – visi lietuvių mėgstamiausi augalai yra renkami būtent dabar, kelios dienos prieš Jonines arba po jų.“
Šeivamedžio žiedai ypač vertingi: juos galima vartoti šviežius arba džiovinti, o vėliau paruošti sirupą, kuris padeda nuo slogos, gerklės skausmo ir plaučių infekcijų. Reikėtų prisiminti, kad šviežios juodosios šeivamedžio uogos gali būti toksiškos ir jas reikia tinkamai apdoroti prieš vartojant.
Gaurometis turi stiprų poveikį virškinimui: „Gaurometis yra mano mėgstamiausias augalas – gerina nuotaiką, mažina skrandžio rūgštingumą, kartais suveikia geriau nei vaistai. Man pačiam yra išsprendę daug problemų dėl rūgštingumo. Gali būti naudojamas išoriškai ant odos, padeda užgyti žaizdoms”, – kalbėjo pašnekovas. Todėl šio augalo žiedelius ar lapus verta turėti namuose tiek arbatai, tiek išoriniam naudojimui.
Praktiniai patarimai: kaip rinkti ir ruošti
Rinkdami vaistažoles, pasistenkite jas skinti ryte po rasos išdžiūvimo arba vėliau dieną, bet ne esant lietui.
Rinkite tik švarius, sveikus augalus toli nuo kelių ir taršos šaltinių. Džiovinant, geriausia skleisti ploną sluoksnį vėdinamoje, sausoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių, kad nepakistytų eteriniai aliejai ir kitos veikliosios medžiagos.
Apie nudegimus žolininkas pataria konkrečiai: „Jei nusideginsite šokdami per Joninių laužą, o žiedų dar nėra, galite paimti jaunų šakelių, nuskusti žievę, pavirti 10 minučių, gausite gleivingą skystį, jį atvėsinus galite dėti ant nudegimo. Numalšina ir skausmą, ir ramina odą. Gali padėti ir nudegus saulėje. Žiedus taip pat galima virti ir su nuoviru raminti odą”, – sakė M. Lasinskas.
Jonažolė turi stiprų sisteminį poveikį, todėl vartojant ilgiau reikia laikytis atsargumo. Kaip primygtinai įspėta: „Jonažolę suvartojus kartą ar kelis, galite nebijoti saulės, bet jei vartosite kasdien visą savaitę, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, neiti į soliariumą, nes gali paberti odą, jautresnės bus akys”, – patarė žolininkas. Tai svarbu žinoti planuojant vasaros vartojimą.
Pastabos ir saugumas
Vaistažolės gali būti puiki pagalba organizmui, tačiau jos nėra be rizikos. Prieš pradedant vartoti stipresnes priemones arba jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar gydote vaikus, pasitarkite su gydytoju arba kvalifikuotu žolininku. Rinkite atsakingai, žinokite augalų atpažinimą ir laikykitės paruošimo taisyklių, kad natūrali pagalba tikrai būtų saugi ir veiksminga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.