Palangoje sužalotas jaunas vyras aprašė ilgą ir chaotišką kelią už pagalba: nuo pirmosios pagalbos iki sudėtingos galvos operacijos jis praėjo per kelis priėmimo skyrius ir susidūrė su vėlavimais, prarastais dokumentais bei ligoninių tarpusavio nesusikalbėjimu. Paciento pasakojimas atskleidžia, kaip lengvai skubios pagalbos situacija gali pavirsti ilgalaikiu biurokratijos ir informacijos trūkumų kitu.
Įvykio eiga ir pirmoji pagalba
Vyras pasakoja, kad liepos viduryje Palangoje buvo užpultas ir patyrė rimtų veido bei kaukolės traumų. Iš pradžių jis buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninę, kur rentgeno nuotraukos parodė nosikaulio lūžius. Pacientas cituoja gydytoją: „ai, nieko čia baisaus, nosis tiesi, nereikės net plastinės operacijos“. Nors šis vertinimas lėmė ambulatorinį gydymą, vėliau atsirado naujų simptomų – aštrus skausmas kaktoje ir jutimo pakeitimai.
Laukimo laikas ir prieigos sunkumai sostinėje
Vilniuje nukreiptas į priimamąjį Lazdynuose, jis patyrė kelias valandas laukimo, susidūrė su užrakintomis durimis ir informacijos trūkumu. Pacientas cituoja fragmentą iš pokalbio su mediku: „nu, ko tu iškart nesakei, kad pas tave rimtas reikalas… mes specialiai neskubame, nes 70 procentų jų nesulaukę tiesiog išeina namo“. Po atliktų tyrimų nustatyta, kad yra kelios kaukolės ir kaktos vietos pažeistos, tarpine smegenų sritimi užspausto nervo skeveldros, nosies susmulkinimas – ir jam buvo duota siuntimas skubiai vykti pas specialistus.
Iš vienos ligoninės į kitą ir dokumentų dingimas
Pacientas buvo siųstas į kitą kliniką, kurioje prireikė tomografijos diskelio kopijos. Dokumentų tvarkymo vėlavimai, reikalavimas atvykti pačiam arba susimokėti už kopijas, o vėliau – pranešimas policijai apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl susisiekimo problemų – dar labiau apsunkino situaciją. Vyras teigė, kad Klaipėdoje neteko aiškiai žinoti, kurioje ligoninėje buvo gydomas, o tai trukdė teismo ekspertizėms ir bylos eigai.
Operacija ir paciento pamokos
Galiausiai atlikta ilgai trukusi operacija, po kurios sveikata gerėja.
Pacientas pabrėžia savo asmeninę atsakomybę: „Rūpinkitės savim ir savo artimaisiais pirmiausia patys, nes mūsų visuomenės sąmoningumas dar nėrą tokio lygio jog savo likimus galėtume patikėti į kitų žmonių rankas.” Jis taip pat pranešė ketinimą kreiptis į teismą dėl, jo manymu, netinkamai suteiktos pirminės pagalbos.
Ką reikėtų daryti susidūrus su panašia situacija?
Praktiniai patarimai: siekti kopijų rentgeno ir tomografijos tyrimų; užfiksuoti gydymo datą ir laiką; reikalauti raštiškų siuntimų; išsaugoti policijos ir gydymo įstaigų dokumentus; kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą arba Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Kaip pabrėžė SAM atstovė: „Sveikata visiems mums yra pats brangiausias turtas… Tad apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir patirtų nepatogumų.“
Ši istorija primena, kad trumpos klaidos ar informacijos spragos skubios pagalbos grandinėje gali lemti ilgas ir sudėtingas pasekmes: pacientams verta aktyviai ginti savo teises ir rūpintis dokumentacija nuo pat pirmosios pagalbos momento.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.