Nubudus vieną rytą dažnas gali patirti netikėtą ir nemalonų skausmą viršutinėje rankos dalyje, kuris trukdo atlikti net pačius kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, apsirengti. Daugelis pajunta, jog ranka tarsi „užstringa“ ir ją nutraukia skausmas, kai mėginama pasiekti aukštai esančius daiktus ar atlikti judesius už nugaros. Tokie simptomai dažnai signalizuoja apie menkai žinomą, tačiau gana paplitusią būklę – stipininio nervo užspaudimą. Šią diagnozę dažnai pateikia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas Mykolas Udrys, pabrėždamas, kad daugeliui pacientų ši priežastis yra naujiena.
Kas yra stipininis nervas ir kodėl jis užspaudžiamas?
Stipininis nervas – vienas pagrindinių nervų rankoje, kurio funkcija yra perduoti nervinius signalus, leidžiančius valdyti rankos judesius ir jausti paviršinius dirgiklius. Jis tęsiasi nuo kaklo srities per žasto užpakalinę dalį, praeina po trigalviu raumeniu ir pasiekia ranką. Užspaudimas dažniausiai atsiranda būtent po šiuo raumeniu, dėl kurio nervas patiria spaudimą ir funkcijos sutrikimą.
Dažniausias stipininio nervo užspaudimo simptomas yra skausmas, kuris iš pradžių juntamas peties ir mentės srityje, o laikui bėgant plinta žemyn rankos išorine puse ir lokalizuojasi žasto viduryje. Skausmas stiprėja judinant petį, ypač bandant atitraukti ranką į šoną, už nugaros, pavyzdžiui, ruošiantis apsirengti ar moterims segantis liemenėlę. Taip pat skauda bandant pasiekti aukštai esančius daiktus.
Įdomu tai, kad stiprėjantis skausmas dažniausiai jaučiamas ramybės būsenoje ar net naktį, kai pacientui sunku surasti patogią rankos padėtį, o skausmas gali prikelti iš miego. Tokie simptomai ypač erzina ir priverčia kreiptis pagalbos.
Priežastys ir dažnų klaidų diagnostikoje
Stipininio nervo užspaudimą gali sukelti įvairūs veiksniai, tačiau chirurgas M. Udrys išskiria dvi pagrindines priežastis. Pirma, tai rankos patempimai ar traumos, kurios tiesiogiai pažeidžia nervą arba aplinkinius audinius.
Antra, o dažniausia – nepalanki miego padėtis, kuri sukelia lėtinį raumenų pertempimą ir nervo spaudimą. Fizinis krūvis tiesiogiai šios ligos nesukelia, bet gali suaktyvinti jau egzistuojančią problemą.
Deja, nedaugelis žmonių žino apie stipininio nervo užspaudimą, todėl dažnai tokius skausmus priskiria peties sąnario problemoms ar raumenų pertempimui. Dėl to pacientai dažnai pabūna pas ortopedus ir traumatologus, kurių tyrimai ne visada atskleidžia tikrąją problemą. Tai lemia ilgą gydymo laikotarpį, kartais be rezultatų, kol galiausiai diagnozuojamas stipininio nervo užspaudimas.
Kaip nustatoma diagnozė ir kokie gydymo būdai?
Nors specifinių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų stipininio nervo užspaudimui nustatyti nėra, diagnozė remiasi išsamia paciento istorija ir kruopščiu klinikiniu ištyrimu. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį, jo lokalizaciją, judesių apribojimus bei naktinio skausmo buvimą.
Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose rekomenduojamas konservatyvus gydymas – specialūs pratimai, skirti peties bei žasto raumenų atpalaidavimui, judesių amplitudės didinimui ir nervo spaudimo sumažinimui. Toks gydymas dažnai duoda teigiamų rezultatų ir leidžia išvengti chirurginės intervencijos.
Tačiau dažnai pacientai kreipiasi jau esant įsisenėjusioms problemoms, kai konservatyvūs metodai nebesuteikia palengvėjimo. Tokiais atvejais rekomenduojama operacija, kurios metu chirurgiškai atlaisvinamas užspaustas nervas. Praėjus operacijai neretai iš karto sumažėja neuropatinis skausmas, pagerėja peties judesiai ir kontrolė.
Po operacijos labai svarbi reabilitacija, kadangi vėlyvas atsiliepimas gali sukelti peties sąnario sustingimą arba kontraktūrą. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad nėra ypatingų judesių apribojimų, išskyrus laikiną trigalvio raumens apkrovos ribojimą, leidžiant geriau sugyti nervui.
Apibendrinant, stipininio nervo užspaudimas yra dažna, tačiau menkai žinoma priežastis peties ir rankos skausmui. Laiku pastebėjus simptomus ir tinkamai gydant, galima išvengti skausmo stiprėjimo bei judesių apribojimų, todėl svarbu žinoti apie šią problemą bei nekreipti skausmo į petį ar ranką kaip savaime praeinančio negalavimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.