Vis daugiau keliautojų grįžta iš atostogų užsienyje skundžiamiesi nemaloniais simptomais, o dalis jų įtaria parsivežę Koksaki (enterovirusų grupės) infekciją. Socialiniuose tinkluose pasirodę pranešimai apie bendras šeimų ligas verčia atkreipti dėmesį į rizikas, susijusias su kelionėmis į šiltus kraštus.
Vienas iš feisbuke pasidalintų įrašų skambėjo taip: „Prieš savaitę grįžome, važiavome 7 asmenys ir visi sergame. Iš 7 asmenų – trys vaikai . Su vaiku gulime ligoninėje, – feisbuke rašė moteris. – Kelionių agentūros neinformavo, nors daug kartų akcentavome, kad kelionė su vaikais.” Šis liudijimas atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie ligų rizikas keliaujant gali būti nepakankama arba ignoruojama.
Kas yra Koksaki virusas?
Koksaki virusai priklauso enterovirusų šeimai ir gali sukelti platų spektrą ligų – nuo besimptomio nešiotojo būsenos iki karščiavimo, gerklės skausmo, rankų–kojų–burnos ligos bei retesnių komplikacijų, tokių kaip aseptinis meningitas ar miokarditas. Daugiau nei pusė užsikrėtusių vaikų gali neturėti matomų simptomų, tačiau vis tiek užkrečia aplinkinius.
Kaip plinta ir kam didesnė rizika?
Infekcija perduodama fekaliniu–oraliniu keliu, taip pat per kvėpavimo takų išskyras ir galbūt per vandenį ar aerozolius. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į asmens higieną ir maisto bei vandens saugą. Dažniau serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema, o protrūkiai dažnesni šiltuoju metų laiku, todėl turistų srautas į saulėtas šalis gali prisidėti prie infekcijų plitimo.
Simptomai ir į ką atkreipti dėmesį
Simptomai gali būti įvairūs: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, gerklės skausmas, pykinimas, pilvo skausmai, o vaikams – būdingos opelės burnoje bei išbėrimai delnuose ir pėdose. Karščiavimas dažniausiai trunka kelias dienas, o sveikimas vyksta per savaitę. Visgi retais atvejais gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos, todėl svarbu stebėti būklę ir kreiptis į medikus, jei atsiranda neurologinių ar širdies simptomų.
Prevencijos patarimai keliaujantiems
Pagrindiniai prevencijos būdai – kruopšti rankų plovimas su muilu ir vandeniu prieš valgį, po tualeto ir po sąlyčio su galimai užterštais paviršiais; vengimas artimo kontakto su sloguojančiais ar sergančiais asmenimis; atsargumas vartojant negalutinai patikrintą maistą ir vandenį. Žaislai ir namų paviršiai turėtų būti valomi ir, jei įmanoma, dezinfekuojami chloro turinčiais preparatais.
Ką daryti, jei pasireiškia simptomai grįžus iš kelionės?
Jei pasireiškia karščiavimas, smarkus gerklės skausmas ar bėrimas, pirmiausia reikia riboti kontaktus su kitais, ypač vaikais ir vyresnio amžiaus asmenimis. Kreiptis į gydytoją ir informuoti apie kelionės istoriją – tai padeda greičiau nustatyti diagnozę ir užkirsti kelią tolimesniam plitimui. Specifinio antivirusinio gydymo nėra; gydymas dažniausiai simptominis, o komplikacijų atsiradus – individualus.
Kelionėms ruošiantis verta pasidomėti sveikatos rekomendacijomis šalies, į kurią vykstate, ir pasirūpinti higienos priemonėmis bei informuoti kelionės draugus apie galimas rizikas. Atsargumas ir informacija padeda išvengti nemalonių staigmenų atostogų metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.