Moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau ilgėjantis gyvenimo trukmė ne visuomet reiškia geresnę sveikatą. Daugelis moterų kliaujasi apsaugančiu poveikiu, kurį anksčiau suteikdavo lytiniai hormonai, tačiau pokyčiai brandos laikotarpiu – ypač menopauzės metu – ženkliai didina riziką susirgti sunkiomis ligomis. Šis laikotarpis dažnai vadinamas „vartų atsivėrimu“ – sąlygų, kurios leidžia progresuoti aterosklerozei, cukriniam diabetui, hipertenzijai, osteoporozei, neurodegeneracinėms ligoms ir artritui.
Menopauzė: kodėl rizika didėja
Menopauzės metu sumažėjus estrogenų kiekiui, kinta medžiagų apykaita, blogėja kraujagyslių elastingumas ir atsiranda palankesnės sąlygos cholesterolio nusėdimui. Klinikiniai duomenys rodo, kad moterys po miokardo infarkto dažniau miršta pirmaisiais metais: apie 38 proc. moterų miršta per vienerius metus po infarkto, kai vyrų rodiklis siekia apie 25 proc. Per šešerius metus miokardo infarktas pakartotinai diagnozuojamas 35 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Be to, moterys dažnai neįvertina ankstyvųjų simptomų arba delsia kviesti greitąją pagalbą – tai prailgina pagalbos sulaukimo laiką vidutiniškai apie dvidešimt minučių ir blogina prognozes.
Rizikos veiksniai ir lyties ypatumai
Hormoniniai pokyčiai lemia, kad aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris ir rūkymas moterims daro didesnę žalą nei vyrams. Tyrimai rodo, kad moteris, surūkiusi dešimt cigarečių, patiria panašią žalą kaip vyras, surūkęs penkiolika. Sergant cukriniu diabetu, moterims sparčiau progresuoja aterosklerozė ir išeminė širdies liga. Taigi prevencijos priemonių svarba moterims yra akcentuotina nuo ankstyvo suaugimo laikotarpio iki vyresnio amžiaus.
Gyvensena kaip prevencija
Gera miego kokybė, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas yra kertiniai elementai, mažinantys chroniškų ligų riziką. „Sportiškas kūnas – daugiau nei funkcionalumas ar išvaizda. Jis atspindi valią, discipliną, orumą, kantrybę, jautrumą grožiui ir aistrą gyvenimui”, – sako trenerė Ramunė Gražulė. Reguliarūs pratimai stiprina ne tik raumenis ir kaulus, bet ir imuninę, endokrininę bei nervų sistemas, padeda mažinti streso hormonų lygį ir pagerina nuotaiką.
Rekomenduojamas režimas – 25–30 minučių penkis kartus per savaitę arba 45 minutės tris kartus per savaitę.
Praktiniai žingsniai kiekvienai moteriai
Svarbiausios sveikatos stiprinimo gairės yra aiškios: atsisakyti žalingų įpročių, didinti fizinį aktyvumą, gerinti mitybą ir, prireikus, konsultuotis dėl vitaminų bei mikroelementų vartojimo. Taip pat būtina reguliariai tikrintis profilaktiškai ir naudotis ankstyvosios lėtinių ligų diagnostikos programomis. Psichoemocinės sveikatos palaikymas – meditacija, savanoriška veikla, pomėgiai – irgi mažina ligų riziką bei gerina gyvenimo kokybę. Informacija ir švietimas padeda atpažinti ankstyvuosius ligų požymius ir imtis veiksmų laiku, todėl žinios pačios savaime yra svarbus prevencijos įrankis.
Imtis sveikatos saugojimo priemonių verta dar prieš pasireiškiant brandos ar lėtinių ligų simptomams – tai leidžia ne tik išsaugoti gerą savijautą, bet ir pratęsti kokybiško gyvenimo metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.