Vasarą legioneliozė tampa dažnesnė ir kelia didesnį pavojų dėl intensyvesnio vandens sistemų naudojimo, didesnės temperatūros ir galimo vandens užsistovėjimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad daugelį susirgimų galima išvengti laikantis paprastų, bet efektyvių vandens priežiūros taisyklių. Šiame tekste aiškiai paaiškinsime, kaip plinta liga, kam ji labiausiai pavojinga ir kokių priemonių imtis tiek namuose, tiek bendros naudojimo vietose.
Kaip užsikrečiama?
Legioneliozė – Legionella bakterijų sukeliama liga. Ji gali pasireikšti dviem formomis: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas, ir Pontiako karštlige – lengvesne ūmine kvėpavimo takų liga, nesukeliančia plaučių uždegimo. Europoje dažniausiai legioneliozę sukelia Legionella pneumophila bakterijos.
“Žmonės legionelioze gali užsikrėsti įkvėpę _Legionella_ bakterijomis užteršto aerozolio – smulkių vandens lašelių, susidarančių naudojantis dušais, sūkurinėmis voniomis, fontanais, vandens purškimo įrenginiais ar kitomis vandens sistemomis. Svarbu žinoti, kad legioneliozė neplinta geriant vandenį ir nėra perduodama nuo žmogaus žmogui. Nors susirgti gali kiekvienas, didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Praktinis pasekmių supratimas: legionierių liga pasireiškia aukšta temperatūra, kosuliu, dusuliu, raumenų skausmu ir dažnai reikalauja medicininio įsikišimo. Pontiako karštligė yra lengvesnė, bet taip pat vargina simptomais, panašiais į gripą. Asmenys, turintys lėtinių kvėpavimo takų ligų, vyresnio amžiaus žmonės, rūkoriai ir imunitetą prislopinusios grupės – didžiausio pavojaus zonoje.
Pagrindinės legioneliozės prevencijos priemonės:
Palaikykite tinkamą vandens temperatūrą. Vandens temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių Legionella bakterijų dauginimąsi. Daugiabučiuose namuose už karšto vandens sistemų priežiūrą, vandens temperatūrą ir saugą atsakingi pastatų administratoriai arba jų pasamdyti šildymo ir vandens sistemų specialistai.
Jie turi užtikrinti, kad karšto vandens temperatūra vartotojo čiaupe, nuleidus vandenį vieną minutę, būtų ne žemesnė kaip 50 °C. Šaltas vanduo visada turi būti pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šių reikalavimų svarbu laikytis ir individualių namų gyventojams bei tiems, kurie karštą vandenį ruošia savarankiškai, naudodami elektrinius vandens šildytuvus (boilerius).
Neleiskite vandeniui užsistovėti. Karštas vanduo vandens tiekimo sistemose turi būti ne tik tinkamos temperatūros, bet ir neužsistovėti. Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje Legionella bakterijos dauginasi sparčiausiai. Po ilgesnės vandens naudojimo pertraukos, pavyzdžiui, grįžus po dviejų savaičių ar ilgiau trukusių atostogų, rekomenduojama iš visų čiaupų ir dušo galvučių bent 5 minutes stipria srove nuleisti tiek karštą, tiek šaltą vandenį ir tik tuomet juo naudotis.
Reguliariai valykite dušų galvutes ir čiaupus. Nuosėdos, rūdys ir kalkės vandens sistemose sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi, todėl dušo galvutes ir čiaupus rekomenduojama valyti bei nukalkinti bent kartą per mėnesį. Boilerius ir kitus vandens šildymo įrenginius būtina prižiūrėti vadovaujantis gamintojo instrukcijomis. Kilus abejonių dėl techninės būklės ar tinkamo valymo, geriau kreiptis į specialistus.
Aukšto pavojaus zonos – viešbučiai, ligoninės, SPA centrai, pramoniniai aušinimo bokštai ir fontanai – turėtų turėti veikiančias priežiūros programas, reguliarius tyrimus ir griežtas higienos taisykles. Jei pastebite užsistovėjusį vandenį, rūdis, blogą vandens kvapą ar pasikeitusią spalvą, informuokite pastato administraciją arba atsakingas tarnybas.
Statistika rodo, kad šių metų sausio–gegužės mėn. Lietuvoje užregistruoti 23 legioneliozės atvejai, iš jų – 2 mirties atvejai; dauguma susirgusiųjų yra vyresni nei 45 metų. Todėl svarbu neignoruoti prevencijos taisyklių ir kreiptis į gydytoją įtariant grėsmingesnius simptomus.
Trumpai tariant: tinkama vandens temperatūra, reguliari įrangos priežiūra ir vengimas vandens užsistovėjimo – paprasti, bet veiksmingi žingsniai, padedantys sumažinti legioneliozės riziką šiltuoju metų laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.