Šiuolaikinės smegenų sveikatos diskusijos apima ne tik biochemiją ar genetinius veiksnius, bet ir aplinkos bei gyvenimo būdo įtaką. Pokalbyje su neurologu Jokūbu Fišu aptarti pagrindiniai veiksniai, kurie gali silpninti mąstymo aštrumą ir mažinti smegenų funkcionalumą. Jo komentarai apima informacinio lauko poveikį, elektromagnetines bangas, mitybos svarbą ir būtinybę išlaikyti fizinę bei psichinę aktyvumą.
Informacinis laukas ir smegenų prisitaikymas
Gyvename informacijos pertekliaus epochoje: nuolatinis pranešimų srautas, socialinių tinklų impulsai ir skaitmeninis triukšmas gali daryti įtaką nervų sistemai. „Informacinis laukas, jo daromas spaudimas labai destabilizuoja nervų sistemą. Jei šiame lauke atsiduriama nuo pat vaikystės, galima adaptuotis, tačiau vyresnis žmogus, kuris susiduria su tokiu netikėtu informacijos srautu, gali pajausti poveikį nervų sistemai. Tas poveikis bus destabilizuojantis, žmogus jausis sutrikęs, jaus nerimo ar depresijos sindromus“, – pasakojo neurologas.
Tuo pat metu gydytojas pabrėžia, kad smegenys gali prisitaikyti ir išmokti apdoroti daugiau informacijos: „Kalbant apie smegenų struktūrą, tokia, kokia ji buvo seniau, liko ir dabar. Tačiau smegenys tapo labiau išlavintos, priprato gauti daugiau informacijos ir ją apdoroti. Šiuo požiūriu, didelis informacijos srautas mūsų smegenims naudingas – daugiau žinome, daugiau galime ir suprantame, išsprendžiame daugiau problemų ir tai rodo progresą“, – kalbėjo J. Fišas. Svarbu rasti pusiausvyrą: naudingi stimulai skatina smegenis, o nuolatinis chaosas jas vargina.
Elektromagnetinės bangos ir darbo higiena
Vienas iš mažiau akcentuotų, bet neurologų aptariamų veiksnių – elektros ir elektromagnetiniai laukai, kurie gali veikti vegetacinę nervų sistemą. „Šis koncentruotas elektrinis laukas, vietose, kur jo labai daug, veikia tikrai neigiamai. Reikia stengtis jo gauti kuo mažiau, jį eliminuoti. Turi būti augalai, kurie teoriškai sugeria jį, turi būti pertvaros, ergonominė apsauga. Jei to padaryti neįmanoma dėl finansinių sunkumų, kiekvienas, dirbantis tokiose sąlygose, būtinai turi daryti pertraukas ir laikytis darbo [higienos]“, – sakė neurologas.
Praktikoje tai reiškia reguliarų atsitraukimą nuo ekranų, darbo erdvių perorganizuotą išdėstymą ir fizinį atsipalaidavimą per pertraukas.
Mityba, žarnynas ir neuromediatoriai
Mitybos įtaka smegenims yra didelė: neuromediatoriai, perteikiantys signalus tarp neuronų, priklauso nuo maisto sudedamųjų dalių bei žarnyno mikrobiotos. „Todėl maistas yra labai svarbus. Gan didelį žalingą poveikį turi lengvai įsisavinami angliavandeniai, cukrūs. O [ketogeninė dieta] nėra tokia žalinga, net atvirkščiai – naudinga. Maisto produktai, kurie turi prebiotikų, probiotikų teigiamai veikia smegenų veiklą. Viena iš paskutinių koncepcijų yra tokia, kad neuromediatoriai daugiausiai gaminasi žarnyne, juos gamina gerosios bakterijos, kurių yra daugmaž 2 kg. Tai atskiras organas“, – sakė neurologas. Sveika mityba ir žarnyno palaikymas taip pat mažina nerimo bei nuotaikos sutrikimų riziką.
Gyvenimo būdas: judėjimas, poilsis ir hobiai
Fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir emocinis stabilumas yra klasikinės, bet veiksmingos priemonės smegenų palaikymui. „Visos kitos formos, pavyzdžiui, meditacija, fizinis aktyvumas su meditacijos komponentu yra ypatingai svarbu. Ypač dabar, kai patiriame informacinio lauko spaudimą“, – pasakojo gydytojas. Jis taip pat įspėja dėl perteklinės kavos ir energetinių gėrimų: „Smegenų darbą tikrai skatina kava ar kiti tokie gėrimai, jie nėra žalingi su viena sąlyga – jų negalima padauginti. Padauginimas veda į nervinių struktūrų išsekimą, šios struktūros atsakingos už budrumą, susikaupimą ir atmintį. Gali padaryti įtaką nerimo sindromui. Kavos per dieną galime išgerti du puodelius, o per didelis susidomėjimas energetiniais gėrimais taip pat nieko gero”, – perspėjo J. Fišas.
Galiausiai neurologas ragina išlaikyti aktyvumą ir vengti visiško pasyvumo: „Bukumą taip pat skatina ir tingėjimas, motyvacijos trūkumas ir veiklos apleidimas. Mums visada reikia tam tikro stimulo – ar išorinio, iš aplinkos, ar vidinio. Būtinai turi vykti kažkokia veikla, kuri neleistų pasyviai atbukti. Kartais turime paprašyti draugų, tėvų, šeimos narių neleisti mums smarkiai tingėti”, – kalbėjo neurologas. Ir primena: „Todėl mums būtini pomėgiai, gera [mityba], fizinis aktyvumas, kartais visiškas atsipalaidavimas. Kaip ir sportininkams reikalingas raumenų atpalaidavimas, taip ir smegenims. Dėl to savęs kaltinti negalima, nes kai žmogus perdegs, visi pasiekimai nueis šuniui ant uodegos. Susirgsi, sėdėsi poliklinikoje, gulėsi ligoninėje arba reabilitacijoje”, – sakė J. Fišas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.