Rankų higiena išlieka kertiniu pacientų saugos elementu net ir moderniose sveikatos priežiūros sistemose. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rizika, kad pacientui bus padaryta žala medicininės priežiūros metu, yra reikšmingai didesnė nei daugelio kitų pramonės šakų incidentų tikimybės: ji gali svyruoti iki vieno atvejo iš 300. Tai reiškia, kad medicinos sektoriuje klaidos ir infekcijos kasmet paveikia milijonus žmonių.
PSO akcentai ir paprastos priemonės
PSO kasmet organizuoja Pasaulinę rankų higienos dieną ir skelbia šūkį: „Švara – saugios medicininės pagalbos garantas visiems – jūsų rankose”. Organizacija ragina atkreipti dėmesį į penkis pagrindinius veiklos lygius: medicinos personalą, infekcijų kontrolės specialistus, asmens sveikatos įstaigų vadovus, sveikatos apsaugos ministerijas ir pacientų teises ginančias organizacijas. Šių lygių bendradarbiavimas ir atsakomybė yra būtini, kad paprastos priemonės – tinkamas rankų plovimas ir dezinfekcija – būtų nuosekliai taikomos.
Faktai, kuriuos verta žinoti
PSO duomenys atskleidžia, jog kas dešimtam pacientui didelio pajamumo šalyse ligoninėje suteikiama žala, iš kurios daug dalies būtų galima išvengti. Hospitalinės infekcijos ES kasmet siekia apie 3,2 mln. atvejų ir lemia apie 37 tūkst. mirčių. Paprastos prevencinės priemonės, tokios kaip tinkama rankų higiena, gali sumažinti infekcijų dažnį daugiau nei 50 proc.
Lietuvos duomenys taip pat kelia susirūpinimą: 2018 m. anksto pateiktose reanimacijos ir chirurgijos skyrių ataskaitose hospitalinės infekcijos sudarė reikšmingą dalį gydytų pacientų. Dažniausi sukėlėjai buvo Klebsiella ir Acinetobacter pneumonijoms bei Staphylococcus epidermidis kraujo infekcijoms. Pastebimas ir antimikrobinių vaistų atsparumo didėjimas, taip pat padidėjęs Clostridium difficile atvejų skaičius.
Kodėl problema išlieka ir ką daryti?
Problemos ištakos dažnai yra administracinės spragos, nesubalansuotos darbo sąlygos ir nepakankamas investicijų bei žmogiškųjų išteklių panaudojimas. PSO pabrėžia, kad daugelis prevencijos priemonių yra pigios ir veiksmingos, tačiau būtini kvalifikuoti, motyvuoti ir atsakingi darbuotojai bei tinkama vadovybė.
Praktiniai žingsniai: užtikrinti prieigą prie dezinfekcinių priemonių kiekviename skyriuje, mokyti ir kontroliuoti rankų plovimo techniką, stebėti antimikrobinių vaistų vartojimą ir trumpinti profilaktinės antibiotikų trukmę iki rekomenduojamos vienos dozės operacijų metu. Taip pat svarbu skatinti pacientų teisę reikalauti higienos bei viešai skelbti rodiklius, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atsakomybė.
Rankų higiena nėra tik asmeninė politika – tai visuomenės sveikatos prioritetas. Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina iki 90 proc. mikroorganizmų ir gali ženkliai sumažinti susirgimų bei mirčių skaičių. Investicija į higieną yra investicija į gyvybes ir sveikatos sistemos efektyvumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.