Galvos skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų, sutrikdančių kasdienę veiklą. Jis gali būti skirtingo pobūdžio – aštrus, maudžiantis, spaudžiantis arba pulsuojantis – ir kiekvienas tipas signalizuoja skirtingas priežastis. Suprasti, kokio pobūdžio skausmas jus kamuoja, svarbu norint tinkamai pasirūpinti savimi ir pasirinkti veiksmingą pagalbą.
Įtampos sukeltas galvos spaudimas
Įtampa yra viena dažniausių galvos skausmo priežasčių. Toks skausmas paprastai jaučiamas abiejose galvos pusėse, yra tolygus, nepulsuojantis ir siejamas su nuovargiu, stresu arba ilgesniu psichiniu krūviu. Dažnai pakanka paprastų priemonių: poilsio, raminančios arbatos, meditacijos ar karštos vonios.
„Jausdami šio pobūdžio skausmą, neskubėkite gerti vaistų, padėti gali paprasčiausi atpalaiduojantys veiksmai: trumpas poilsis, raminanti arbata, meditacija ar karšta vonia. Jeigu skausmas stiprus ir trikdo kasdienę veiklą, numalšinti jį padės įprastai nuo skausmo vartojami vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra aspirinas, paracetamolis ar ibuprofenas. Rekomenduojama vienkartinė aspirino dozė 500 – 1000 mg.
Svarbu neviršyti 4000 mg paros normos ir, nepasitarus su gydytoju, nevartoti ilgiau nei 3 – 5 dienas. Vienkartinė paracetamolio dozė yra 500 – 1000 mg. Reikėtų vartoti ne dažniau nei kas 4 – 6 valandas, o per parą neviršyti 3000 – 4000 mg. Nepasitarę su specialistais, nevartokite ilgiau nei 3 – 5 paras. Na o dažniausiai rekomenduojama ibuprofeno dozė yra 400 mg. Nereikėtų viršyti 1200 mg per parą. Galima per vieną kartą išgerti ir 600 mg, tuomet vaistas veiks ilgiau. Tiesa, tokią dozę galima įsigyti tik su receptu“, – kaip tinkamai vartoti vaistus nuo skausmo pataria vaistininkas.
Migreninis skausmas
Migrena paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių parų ir dažniausiai yra stiprus, pulsuojantis bei vienpusis. Ji siejama su jautrumu šviesai ir garsui, pykinimu. Nors tikslios priežasties dažnai nenustatoma, provokuojantys veiksniai gali būti stresas, alkis, hormonų svyravimai, intensyvus fizinis krūvis ar dehidratacija.
„Migreninis skausmas skiriasi nuo įtampos sukelto skausmo – jis dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje ir yra pulsuojantis.
Migreninis [skausmas] sąlygoja jautrumą šviesai ir garsui bei gali sukelti pykinimą. Dažniausiai priepuolį padės numalšinti tik vaistai, tačiau, jeigu užklupus skausmui jų neturite, gerkite daug vandens, būkite gerai vėdinamose patalpose ir venkite triukšmo bei šviesos“ – pataria M. Lukštaraupis.
Hormoniniai ir priešmenstruaciniai skausmai
Moterims galvos skausmai dažnai siejami su hormonų svyravimais. Priešmenstruaciniu laikotarpiu smarkiai sumažėję estrogenų kiekiai gali sukelti vienpusį, kartais pykinimu lydimą skausmą. Pagalba gali būti maisto papildai, tokie kaip magnis, folio rūgštis, kalcis ar vitaminai D, E ir B6, tačiau visada verta pasitarti su gydytoju apie jų vartojimą ir dozes.
Kofeino ir skysčių trūkumo sukeltas skausmas
Staigus įprastos kavos dozės nutraukimas gali sukelti galvos skausmą. Jei savaitgaliais vengiate kofeino, o darbo dienomis geriate daug kavos, pabudę galite jausti nemalonų skausmą. Kartais tam tikras puodelis kavos ar arbatos gali padėti. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą – „Reikia atkreipti dėmesį, kad galvos skausmą gali sukelti ir skysčių trūkumas organizme. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad organizmas kasdien gautų pakankamai skysčių – vandens gerkite bent 1,5 l per dieną“, – pataria M. Lukštaraupis.
Klasteriniai galvos skausmai ir kada kreiptis į gydytoją
Klasteriniai skausmai yra reti, bet labai stiprūs ir trumpalaikiai. Jie dažnai pasireiškia vienpusiu akiduobės srities skausmu, gali lydėti akies paraudimas, ašarojimas ar nosies užgulimas. „Šio tipo skausmą paprastai diagnozuoja neurologas, jis gali signalizuoti ir rimtesnius neurologinius sutrikimus, todėl, pasikartojant tokiems skausmams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją“, – neignoruoti stiprių galvos skausmų ragina vaistininkas.
Prevencija ir išvados
Prevencijai svarbu stabili gyvensena: reguliarus miegas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis, streso valdymas ir fizinis aktyvumas. Renkantis vaistus, pravartu vartoti tuos, kurie anksčiau buvo veiksmingi, ir atkreipti dėmesį į greitai veikiančias formas. „Taip pat kartais svarbu, kaip greitai vaistas suveiks. Geriau rinktis greitai veikiančias vaistų formas, pvz., tirpias tabletes su aspirinu. Tirpus paracetamolis gali būti ir derinyje su kodeinu bei kofeinu. Tuomet jis veiks ir stipriau, ir greičiau. Taip pat yra greito veikimo ibuprofeno formos – greitai tirpstančios tabletės ar skysto ibuprofeno kapsulės. Greitu veikimu pasižymi vandenyje tirpinamos granulės bei jau gerai atpažįstamas deksketoprofenas. Jei vaistas nepadeda, tikslinga ne didinti dozę, o rinktis vaistą su kita veikliąja medžiaga“, – apibendrina vaistininkas M. Lukštaraupis.
Jei galvos skausmai yra labai intensyvūs, dažni arba lydimi neurologinių simptomų (regos sutrikimų, silpnumo, sąmonės netekimo), būtina kreiptis į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.