Naujausias didelio masto stebimasis tyrimas rodo, kad žmonėms vyresniems nei 40 metų net menkas laisvalaikio fizinis aktyvumas siejamas su mažesne mirties rizika. Tyrėjai išanalizavo dešimčių tūkstančių suaugusiųjų duomenis ir nustatė, kad net 10–59 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę — pavyzdžiui, darbas sode, šokiai ar greitas pasivaikščiojimas — koreliuoja su reikšmingu mirtingumo sumažėjimu.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Tyrimo autoriai apžvelgė 1997–2008 m. surinktus duomenis apie 88 140 JAV gyventojų amžiaus intervale nuo 40 iki 85 metų ir palygino juos su mirčių registro įrašais. Jie atkreipė dėmesį, kad vertinant aktyvumo naudą svarbu atsižvelgti tiek į trukmę, tiek į intensyvumą: apskaičiuota, jog 1 minutė intensyvios veiklos prilygsta 2 minutėms vidutinio intensyvumo.
Rezultatai rodo, kad lyginant su visiškai fiziškai neaktyviais asmenimis, užsiimantieji 10–59 min. per savaitę sumažino mirties nuo visų priežasčių riziką maždaug 18 proc., o tie, kurie skyrė 150–299 min. per savaitę, — net 31 proc. Panašios tendencijos pastebėtos ir vertinant mirtį nuo vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Intensyvumas svarbesnis už laiką
Tyrėjai pažymi, kad intensyvesnė veikla (pvz., bėgimas, greitas dviračio mynimas) duoda didesnę naudą per trumpesnį laiką, todėl dirbantiems ar užimtiems asmenims rekomenduojama rinktis intensyvumo didinimą, jei laiko mažai. Tyrimas taip pat parodė, jog daugiau nei 1 500 minučių per savaitę papildomos naudos nebeišryškėjo, tad egzistuoja tam tikras naudos plokščiavimosi taškas.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai buvo stebimasis tyrimas, todėl negalima griežtai teigti priežastinio ryšio, tačiau mastas ir nuoseklumas stiprina išvadas apie fizinės veiklos naudą gyvybingumui.
„Atsižvelgiant į mūsų pastebėtą priežastinį ryšį, ir didelio, ir mažo intensyvumo \[fizinė veikla\] mažina mirties nuo visų priežasčių ir nuo tam tikrų ligų riziką”, – rašo tyrimo autoriai.
„Svarbu tai, kad intensyvi \[fizinė veikla\] labiau mažina mirties riziką nei vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Vis dėlto reikia propaguoti bet kokio intensyvumo fizinę veiklą ir taip mažinti gyventojų mirties riziką”, – reziumuoja jie.
Praktiniai patarimai kasdienybei
Net jei turite labai užimtą savaitę, į praktiką galima įtraukti trumpas, bet intensyvias veiklas: intervalinis bėgimas 10–20 minučių, greitas ėjimas į darbą ar laiptų pakilimai. Taip pat paprasti sprendimai, kaip sodininkystė, šokiai ar ilgesni pasivaikščiojimai, prisideda prie sveikatos gerinimo.
Svarbu atsiminti, kad bet kokia reguliari fizinė veikla yra geriau nei visiškas neveiklumas. Konsultacija su gydytoju rekomenduojama pradedant naują treniruočių režimą, ypač vyresniems ar sergantiems asmenims.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.