Lietuvoje kasmet fiksuojama daugiau kaip 10 tūkstančių kepenų ligų atvejų: per 3 tūkstančius pacientų diagnozuojama kepenų cirozė ir apie 200 atvejų – kepenų vėžys. Tokie skaičiai atkreipia dėmesį į ligų mastą ir poreikį stiprinti ankstyvą diagnostiką bei gyvensenos prevenciją. Svarbu suprasti, kad dalis sergančiųjų gali nežinoti savo būklės dėl ligų „tylumo“ ir menko simptomų pasireiškimo pradiniuose etapuose.
Kur dažniau diagnozuoja ir kodėl?
Pirmą kartą sudarytas sergančiųjų kepenų ligomis žemėlapis parodė didesnį paplitimą didžiųjų miestų savivaldybėse. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai gali neatspindėti tikros situacijos: miestuose gyventojai dažniau tikrinasi sveikatą, o medicininės įstaigos turi didesnes diagnostines galimybes. Dėl to aukštesni skaičiai gali rodyti geresnį aptikimą, o ne tikrą didesnį sergamumą.
Kodėl ankstyva diagnostika tokia svarbi?
„Kalbant apie [kepenų](http://www.delfi.lt/temos/kepenys/) ligas, ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių, ir šie rodikliai kasmet auga. Lietuvoje nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų. Su NASKL siejami tokie sveikatos sutrikimai, kaip nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis“, – sakė R. Baušys.
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) dažnai neturi aiškių simptomų, ypač pradinėse stadijose. Dėl to pacientai neieško medicininės pagalbos tol, kol liga pažengia ir atsiranda komplikacijos, pavyzdžiui, cirozė ar piktybinis susirgimas.
Rizikos veiksniai ir gyvenimo būdo įtaka
Gydytojų teigimu, pagrindiniai NASKL rizikos veiksniai yra nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis, nepakankama fizinė veikla ir nesubalansuota mityba. Dr. Rūta Petereit atkreipia dėmesį ne tik į riebalų ar cukraus perteklių, bet ir į bendrą gyvensenos kokybę:
„Tarsi visi žinome, kad turime 30 min.
per dieną bent jau 5 kartus per savaitę užsiimti aktyvia fizine veikla, tačiau ar laikomės šios taisyklės? Nors rekomenduojama paros cukrų (esančių ir vaisiuose, ir pieno produktuose) norma yra 6 arbatiniai šaukšteliai, tačiau suvartojame net 4 kartus daugiau – net apie 24 šaukštelius per dieną“, – ne itin pozityvią statistiką atskleidžia dr. R. Petereit.
Ką daryti ir kaip užkirsti kelią?
Prevencija apima keletą paprastų, bet veiksmingų priemonių: sveika, subalansuota mityba su mažesniu pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu; reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė; streso valdymas ir pakankamas miegas. Be to, svarbu tirti kraujagyslių ir medžiagų apykaitos rodiklius, kontroliuoti cukraus kiekį bei kraujospūdį.
Medicininės rekomendacijos taip pat apima kepenų funkcijos tyrimus, ultragarsinius tyrimus bei pažangesnius fibrozės įvertinimus (pvz., FibroScan), ypač žmonėms su nutukimu, cukriniu diabetu ar didesniais rizikos veiksniais. Taip pat verta tikrintis dėl virusinių hepatitų ir skiepytis, kai tai aktualu.
Ankstyva diagnostika ir gyvensenos pokyčiai gali reikšmingai sumažinti progresavimo riziką ir pagerinti ilgalaikę sveikatą. Reguliarus sveikatos patikrinimas ir pokalbiai su gydytoju padeda laiku atpažinti problemas ir pradėti gydymą, kol liga dar yra grįžtama.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.