Kodėl jodas svarbus ir kodėl jo trūksta Lietuvoje
Jodas yra mikroelementas, kurio organizmui reikia labai mažais kiekiais, tačiau jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. Pasaulio sveikatos organizacija įvardija jodo stygiaus poveikį kaip vieną reikšmingiausių maisto veiksnių gyventojų sveikatai. Lietuvoje dirvožemyje ir požeminiame vandenyje jodo beveik nėra, todėl vien iš vietinio maisto pilnai aprūpinti organizmą šiuo mikroelementu įprastai neįmanoma.
„Daugumai šalių Europoje trūksta jodo. Prieš keletą metų atliktas tyrimas, kuriame buvo žiūrima, ką valgo žmonės Lietuvoje ir kiek jo gauna. Rezultatai parodė, kad lietuviai jodo gauna apie 30 mg, nors paros norma yra 150 mg. 5 kartus mažiau, nei reikėtų. Net yra speciali programa Lietuvoje ir Europos sąjungoje, kurioje skatinama vartoti joduotą druską, kad gautume daugiau šio elemento“, – pasakojo [Vaida Kurpienė].
Maisto produktai, kuriais galima pasiekti paros normą
Norint gauti rekomenduojamą jodo kiekį per parą, reikėtų vartoti tam tikrus produktus arba jų derinius. Vien per vieną produktą dažnai tenka suvartoti didelius kiekius, todėl patartina derinti mažesnius kiekvieno pasirinkto produkto porcijas. Pavyzdžiui, paros norma gali būti pasiekta su šiais kiekiais vieno iš produktų:
9–50 g jūros dumblių; 3 g joduotos druskos; 79 g jūrinės plekšnės; 136 g krevečių; 349 g grietininių ledų; 357 g kietojo sūrio; 429 g jūros lydekos; 750 g vištos kiaušinių; 882 g sojų pupelių; tiek pat lazdyno riešutų; 1 kg šviežių brokolių arba 1,2 l 1 % riebumo pieno.
„Tai nereiškia, kad reikia valgyti tiek daug ledų ar kietojo sūrio, nes tokiu atveju turėsime kitokių problemų. Tačiau suvalgius šiek tiek vieno, šiek tiek kito produkto, šią normą nebus taip sunku pasiekti. Žiedinis, lapinis, gūžinis kopūstas turi jodo, tačiau taip pat turi ir medžiagų, kurios stabdo jo įsisavinimą. Dauguma galvoja, kad dumblius galime valgyti tik su labai specifiniais patiekalais, tačiau tai netiesa.
Jie puikiai dera su ryžiais, kiaušiniais, agurkais, morkomis, galima suvynioti smulkių kruopų košę į dumblį ir valgyti su soja“, – sakė mitybos specialistė.
Laikymas, terminis apdorojimas ir druskos vaidmuo
Jodas yra lakus: kepant, verdant ar ilgai laikant produktus, dalis jodo gali pasišalinti. Todėl verta rinktis kuo mažiau termiškai apdorotą maistą ir nesilaikyti ilgai jodo turinčių produktų atidengtuose indeliuose. Taip pat svarbu, kaip laikome joduotą druską: atidarius pakuotę, jodas gali išgaruoti, tad geriausia joduotą druską saugoti sandariuose keraminiuose ar stikliniuose indeliuose ir dėti į patiekalus pabaigoje, kad ji neprarastų savybių.
„Todėl reikia stengtis viską apdoroti kuo mažiau ir trumpiau bei nelaikyti ilgai šaldytuve, nes tada jis irgi garuoja. Būtų geriau jodo turinčius produktus laikyti mažuose indeliuose ar vakuume, kad oro būtų kuo mažiau. Tas pats ir su druska. Beje, jūros druskoje jodo yra mažai, nors jūroje jo yra daug. Tačiau druskos per dieną reikėtų naudoti labai ribotai, tik 5-6 g, mes jos daug suvalgome ir produktuose“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Ar verta vartoti papildus?
Jodas svarbus skydliaukės hormonų sintezei ir ypač reikalingas nėštumo bei žindymo metu vaisiaus ir kūdikio vystymuisi. Tačiau papildų vartojimas be gydytojo konsultacijos gali būti pavojingas. „Jodo organizmas pats nepasigamina, bet iki 94 proc. jodo galima gauti su maistu valgant jodo turinčius produktus. Nedidelis kiekis šio elemento yra vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname tik iki 2 proc. reikalingo organizmui kiekio. Šio elemento per parą suaugusiam žmogui reikia yra 150 mg., 220 mgr. nėščiosioms ir 290 mg. žindančioms. Daugiausia jodo yra jūros gėrybėse, jūros kopūstuose, dumbliuose, žuvyse. Taip pat polivitaminų sudėtyse, joduotoje druskoje”, – įspėja gydytoja.
Per didelis jodo kiekis taip pat pavojingas ir gali pabloginti tam tikrų skydliaukės ligų eigą. Todėl prieš pradedant reguliariai vartoti jodo papildus verta pasitarti su endokrinologu, ypač jei yra autoimuninės skydliaukės ligos ar kitų rizikos veiksnių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.