Atlikta plataus masto mokslinių darbų analizė parodė statistinį ryšį tarp kačių buvimo namuose ir didesnės rizikos susirgti šizofrenijos spektro sutrikimais. Tyrėjai išanalizavo 17 publikacijų iš keliolikos šalių per pastaruosius dešimtmečius ir nustatė, kad asmenys, turėję kontaktą su katėmis, pagal tam tikrus duomenis turėjo maždaug dvigubai didesnę tikimybę susidurti su šizofreniniais sutrikimais. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra koreliacija, o ne įrodytas priežastinis ryšys.
Ką rodo analizė ir kokios jos ribos
Mokslininkai, remdamiesi mokslo žurnale paskelbta metaanalize, pažymi kelis esminius niuansus. Dauguma įtrauktų darbų buvo atvejo ir kontrolės tipo, kuriuose sunku visiškai išvengti sisteminių šališkumų ir atsekti užsikrėtimo šaltinį. Tyrimuose ne visada buvo pakankamai detaliai fiksuojami kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, socioekonominis statusas, genetiniai polinkiai ar kiti aplinkos veiksniai, galintys daryti įtaką psichikos sveikatai.
Citata iš analizės apibendrinimo šioje byloje yra reikšminga: „Mes nustatėme, kad asmenys, turėję kontaktą su katėmis, turėjo maždaug 2 kartus didesnę tikimybę susirgti šizofrenija“, – apibendrino tyrimo autoriai. Vis dėlto autoriai patys pažymi, jog ši išvada reikalauja atsargumo interpretacijoje.
Toksoplazmozė ir galimi mechanizmai
Pagrindinis hipotetinis mechanizmas, kuriuo aiškinamas ryšys, yra infekcija mikroskopiniu parazitu Toxoplasma gondii. Šis parazitas daugintis gali tik kačių organizme, tačiau žmonės gali užsikrėsti per užterštą vandenį, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą arba kontaktą su katės išmatomis. Patekęs į organizmą, parazitas gali prasiskverbti į centrinę nervų sistemą ir modifikuoti neuromediatorių veiklą, kas teoriškai gali prisidėti prie psichikos sutrikimų atsiradimo ar pasireiškimo intensyvumo.
Reikia paminėti, kad dauguma užsikrėtusių žmonių nepatiria ryškių simptomų: pvz., Jungtinėse Valstijose manoma, kad milijonai asmenų gali turėti toksoplazmos anticistų, tačiau be atviros ligos požymių.
Tai rodo, jog infekcija pati savaime nėra garantuotas ligos sukėlėjas, bet gali būti vienas iš daugelio rizikos veiksnių.
Praktiniai patarimai ir tyrimų perspektyvos
Ekspertai ragina neskubėti nuteisti naminių gyvūnų. Reikšminga prevencija: higiena tvarkant katės kraiką, tinkamas maisto ruošimas, rankų plovimas po sąlyčio su gyvūnais ir, prireikus, veterinarinė priežiūra. Be to, tyrėjai pabrėžia, kad reikalingi nauji, geresnės kokybės, ilgalaikiai ir didesnės imties tyrimai, kurie leistų aiškiai išskirti priežastinius ryšius, įvertinti amžiaus kritinius periodus ir galimus biologinius mechanizmus.
Galutinės išvados dar toli, todėl kol kas svarbu derinti atsakingą požiūrį į rizikas ir nepanikuoti: katės daugybei žmonių teikia emocinę paramą ir pagerina gyvenimo kokybę. Mokslas siekia suprasti sudėtingus ryšius tarp infekcijų, imuninės reakcijos ir smegenų funkcijų, todėl visuomeninė komunikacija turi būti atsargi ir pagrįsta tolimesniais tyrimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.