Plaučiai – gyvybiškai svarbus organas, kurio funkciją galima palyginti su medžiu: trachėja veikia kaip kamienas, bronchai – kaip šakos, o plaučių audinys – kaip lapai. Šioje sudėtingoje sistemoje vyksta gyvybiškai svarbūs dujų mainai – įkvepiamas deguonis patenka į kraują ir tolygiai išnešiojamas po visą organizmą.
Tačiau šios funkcijos gali būti sutrikdytos įvairių ligų, iš kurių dvi svarbiausios yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir plaučių uždegimas. Šios ligos yra tarp dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje – pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), LOPL užima trečiąją, o plaučių uždegimas – ketvirtąją vietas.
Klastinga lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
LOPL pasižymi bronchų siaurėjimu ir plaučių audinio ardymu, kurių pokyčiai dažnai būna negrįžtami. Ši liga sėkmingai išvengiama ar bent jau galima gerokai sulėtinti jos progresavimą, jei žmogus nevartoja žalingų įpročių ir vengia kenksmingų oro teršalų. Tačiau, pasak prof. Edvardo Danilos, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo, daugelis žmonių pirmųjų ligos simptomų net nepastebi arba jiems neskiria reikšmės, todėl liga dažnai diagnozuojama per vėlai.
LOPL dažniausiai sukelia ilgalaikis rūkymas, tačiau įtakos turi ir prasta oro kokybė, darbo sąlygos bei kiti aplinkos veiksniai. Ligai būdingas lėtinis kosulys, dusulys, kvapo praradimas ir nuolatinis skrepliavimas. Deja, daugelis ignoruoja šiuos požymius arba priskiria juos kitoms, mažiau pavojingoms ligoms.
Simptomų nepaisymo pasekmės
Profesorius Danila pabrėžia, kad pirmojo ligos simptomo – dažnai lengvo dusulio ar nedidelio kvapo praradimo – praleidimas gali lemti skaudžias pasekmes. Kadangi liga progresuoja negrįžtamai, ankstyva diagnostika ir gydymas yra pagrindinės priemonės, leidžiančios pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti mirtingumą.
Be to, plaučių funkcijos sutrikimas gali turėti įtakos ir kitiems organizmo organams, nes sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje vargina širdį, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius audinius.
Todėl svarbu ne tik rūpintis savo plaučių sveikata, bet ir reguliariai tikrintis, ypač jei yra rizikos veiksnių, tokių kaip ilgalaikis rūkymas ar darbas kenksmingoje aplinkoje.
Kaip apsisaugoti ir kada kreiptis į specialistą?
Siekiant išvengti LOPL arba sumažinti jos poveikį, svarbu nevartoti tabako gaminių, mažinti taršos poveikį ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Be to, asmenys, jaučiantys užsitęsusį kosulį, dažną dusulį ar kitus minėtus simptomus, turėtų nedelsti ir kreiptis į pulmonologą, kuris gali atlikti specialius plaučių funkcijos tyrimus.
Įsisavindami žinias apie šią klastingą ligą ir skirdami dėmesio pirmiesiems simptomams, galime prisidėti prie savo ir artimųjų sveikatos išsaugojimo. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir atsakingas požiūris į savo kūną yra geriausia prevencija prieš pavojingas ligas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.