Maži kasdieniai savijautos pokyčiai – nuovargis, nemiga, pablogėjusi atmintis, staigūs svorio svyravimai ar prasta odos ir plaukų būklė – neretai priskiriami stresui ar amžiui, tačiau gali būti skydliaukės veiklos sutrikimo požymiai. Skydliaukės sutrikimai Lietuvoje yra dažni ir, pasak gydytojos D. Kozlovienės, kamuoja net apie trečdalį gyventojų. Laiku neatpažinta ir negydoma problema gali lemti rimtesnes sveikatos komplikacijas, todėl būtina žinoti, ką stebėti ir kokių tyrimų reikėtų imtis.
Kaip atpažinti skydliaukės problemas?
Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali pasireikšti labai skirtingai, priklausomai nuo to, ar gaminama per daug, ar per mažai hormonų. Hipertirozė – hormonų perteklius – dažnai sukelia staigų svorio kritimą esant normaliam ar padidėjusiam apetitui, padažnėjusį širdies ritmą, rankų drebėjimą, nerimą, dažnesnį tuštinimąsi ir padidėjusį prakaitavimą. Priešingai, hipotirozė – hormonų trūkumas – pasireiškia lėtesniu metabolizmu: nuovargiu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, šalčio netoleravimu, sausos ir šiurkščios odos atsiradimu, plaukų slinkimu ir blogėjančia atmintimi.
„Skydliaukė yra drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje, sverianti apie 15–25 gramų. Nors ir pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia mažytė liauka nėra labai reikšminga, išties yra atvirkščiai. Skydliaukė lemia itin daug organizme vykstančių procesų ir jos sutrikimai gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę ir sveikatą. Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai – opi problema“, – sako gydytoja.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausios skydliaukės funkcijos problemų priežastys yra autoimuninės ligos (pvz., Hashimoto ar Graves), mazginiai pakitimai liaukoje, jodo trūkumas arba perteklius, tam tikri vaistai, spindulinis gydymas kaklo srityje, genetika ir nėštumas. Šie veiksniai gali lemti tiek hormonų perteklių, tiek jų trūkumą, todėl svarbu vertinti situaciją kompleksiškai.
„Sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui pacientas gali nejausti jokių simptomų, nes bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti kad serga ir manyti, jog nežymūs sveikatos pokyčiai yra normalu. Tokiais atvejais liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai pacientai kreipiasi dėl kitų priežasčių. Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis dažniausiai pasireiškia ryškesniais simptomais, todėl pacientai su negalavimais kreipiasi patys“, – pasakoja D. Kozlovienė.
Diagnozė, tyrimai ir gydymas
Tikslią diagnozę nustato kraujo tyrimai: tirotropinis hormonas (TTH/TSH), laisvas tiroksinas (LT4) ir laisvas trijodtironinas (LT3). Dažnai atliekami ir skydliaukės antikūnų tyrimai (ATPO, anti-Tg), ypač įtariant autoimuninį procesą. Echoskopija leidžia įvertinti liaukos struktūrą ir nustatyti mazginius pakitimus; esant abejonių, atliekama aspiracinė biopsija. Gydymas parenkamas individualiai – nuo medikamentų hormonų subalansavimui iki radioaktyvaus jodo arba chirurginių intervencijų sudėtingesniais atvejais.
„Negydomi skydliaukės sutrikimai gali prišaukti širdies ritmo sutrikimus, raumenų atrofiją, kaulų retėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, depresiją, nevaisingumą“, – įspėja D. Kozlovienė.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Nors visiškai užkirsti kelią skydliaukės ligoms sunku, verta laikytis bendrųjų sveikatos principų: valdyti stresą, būti fiziškai aktyviems, reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje yra skydliaukės ligų ar jei planuojamas nėštumas. „Normaliai skydliaukės hormonų gamybai reikalingas [jodas]. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis, tad dažnai jo tenka vartoti papildomai. Skydliaukės veiklai svarbus ir kitas mikroelementas – selenas. Kai kurie tyrimai rodo, jos yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir glitimo netoleravimo. Tad patariu vengti streso, būti fiziškai aktyviems, valgyti pakankamai maisto produktų turinčių jodo bei riboti maisto produktus su glitimu“, – pataria gydytoja.
Jei pastebėjote lėtai progresuojančius simptomus ar staigius pokyčius, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją – ankstyva diagnostika ir gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.