Profilaktinių sveikatos patikrinimų dažnis Lietuvoje kelia susirūpinimą: apklausos duomenys rodo, kad mažiau nei pusė gyventojų reguliariai tikrinasi kraujospūdį ir cholesterolį. Toks elgesys reiškia, kad daugelis žmonių praleidžia galimybę laiku nustatyti pavojingus pokyčius ir gauti gydymą, kuris dažnai užkerta kelią rimtiems komplikacijoms.
Apklausos rezultatai ir pagrindinės išvados
Apklausoje nurodoma, kad 44 proc. atvejų aukštas kraujospūdis arba padidėjęs cholesterolis buvo nustatomi profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – tuomet, kai žmonės kreipėsi į gydytoją pasijutę blogai, ir 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos. Tokie skaičiai rodo, kad profilaktika Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi kaip nuolatinė praktika.
Ką apie tai sako gydytojai
„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemijos paplitimas atsilieka tik truputį, o tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias paprastai ir prišaukia nekoreguojamas padidintas kraujospūdis ir cholesterolis, yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – sako J. Jurgaitytė.
Gydytoja taip pat pažymi, kad profilaktinės programos yra nukreiptos į tam tikras amžiaus grupes: vyrai 40–54 m. ir moterys 50–64 m., kuriems kartą per metus šeimos gydytojas nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius ir, esant didesnei rizikai, siunčia pas specialistus.
Stebėjimo svarba ir gydymo galimybės
Apklausa atskleidė ir kitą rūpimą dalyką – net nustatę padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį, pacientai ne visuomet nuosekliai seka rodiklius ar laikosi gydytojo rekomendacijų. Reguliariai pas gydytoją lankosi tik apie 23 proc. sergančiųjų, o trečdalis prisipažįsta apskritai nesekantys sveikatos rodiklių. Toks požiūris gali reikšti prastą ligos kontrolę ir didesnę komplikacijų riziką.
„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis.
Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sako ji.
Be to, liga gali kisti ir komplikuotis: „Tarkime, pacientui nustatomas padidėjęs cholesterolis. Jei jis nekontroliuojamas, jis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui – mokslinėje literatūroje rašoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą. Yra ir atvirkštinė sąsaja, todėl labai gali būti, kad susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus“, – aiškina gydytoja kardiologė.
Gydymo strategijose vis dažniau naudojamos politabletės, supaprastinančios vaistų vartojimą ir pagerinančios adherenciją: „Kartais skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis nepavyksta pasiekti tikslinių cholesterolio reikšmių, tad skiriamos politabletės ir situacija susitvarko. Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų – vienoje politabletėje yra ir statinas, ir antihipertenzinis vaistas, tad pacientas negali pamiršti išgerti kurios nors tabletės, todėl ligos kontroliuojamos efektyviau“.
Visuomenės sveikata gali žymiai pagerėti, jei žmonės aktyviau dalyvaus profilaktikoje: Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius, sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL galima sumažinti iki maždaug 80 proc.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.