Vaistažolių arbatos populiarios dėl natūralaus poveikio ir tradicijų, tačiau jos nėra universalus sprendimas. Svarbu suprasti, kada tam tikra arbata gali padėti, o kada – pakenkti. Žmonės dažnai renkasi arbatų pagal sezoną ar savijautą, tačiau ne visos priemonės yra saugios vartoti be konsultacijos su specialistu.
„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles. Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus – jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, – sako vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Kaip paruošti arbatas
Tinkamas paruošimas lemia ne tik skonį, bet ir veikliųjų medžiagų kiekį. Tradicinis būdas – užpilti karštu, virintu vandeniu. Daugumai vaistažolių vandens temperatūra turėtų būti arti 100 °C, o užpilimo trukmė priklauso nuo norimo stiprumo ir žolelių rūšies. Per ilgai laikoma arbata gali tapti perkarči, kai kurios medžiagos išsiskiria labiau šalto užpilo metu.
„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu – vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, – aiškina vaistininkė.
Be to, vaistažolių nuovirai pritaikomi ir išoriškai: vėsūs ramunėlių ar medetkų kompresai tinka akių vokų patinimui ar uždegimui, o arnikos kompresai – mėlynėms bei tinimui gerinti. Tokius preparatus reikia naudoti atsargiai ir tik tuomet, kai nėra alergijos konkrečiam augalui.
Kada vengti vaistažolių arbatų
Vaistažolių vartojimas turi būti saikingas ir apgalvotas, ypač nėštumo bei žindymo laikotarpiu, nes daugelio augalų poveikis kūdikiui nėra ištirtas.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimas sąveikas su vaistais.
„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, – įspėja vaistininkė.
Itin ilgą laiką nereikėtų vartoti vidurius laisvinančių arbatų, nes pastovus vartojimas gali pakeisti žarnyno funkciją ir net sukelti kepenų sutrikimų. Prieš pradedant ilgalaikę terapiją ar didesnėmis dozėmis – pasitarti su gydytoju.
Kada kokią arbatą rinktis
Ramunėlės turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, tinka virškinimo sutrikimams, nerimui ir miego gerinimui; ribotais kiekiais tinkamos nėštumo metu. Pipirmėčių arbata padeda virškinimui, mažina pykinimą ir spazmus, tačiau jos reikėtų vengti sergant refliuksu ar turint aritmijų.
„Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai – rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto. Imbieras gali turėti sąveikos su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operaciją“, – pažymi vaistininkė.
Pankoliai, ciberžolė, dilgėlės ar bruknių lapai turi specifines indikacijas ir kontraindikacijas: vieni gerina virškinimą ar mažina skausmą, kiti gali sąveikauti su vaistais arba būti netinkami onkologiniams pacientams. Prieš vartojant – įvertinkite būklę ir galimas sąveikas.
Peršalus patariama derinti imbierą, citriną ir medų, o kosuliui tinka čiobreliai ar islandinės kerpenos mišiniai su ramunėle. Vis dėlto sunkesniais atvejais arbatos gali būti tik papildoma priemonė, o ne pagrindinis gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.