Vasaros šventės ir iškylos dažnai būna lydimos gardžių patiekalų, tarp kurių šašlykai užima svarbią vietą. Tačiau medikai nuolat įspėja: užspringti šašlyko gabalu – reali ir pavojinga situacija. „Kiekvieną vasaros sezoną pasitaiko mirčių dėl užspringimo šašlykais. Tai yra patiekalas, kuriuo užspringti itin paprasta, o gyvybę išgelbėti padedančio Heimlicho manevro daugelis net nežino“, – LRT.lt teigia skubiosios pagalbos specialistai.
Tragiški pavyzdžiai ir kaip greitai prireikia pagalbos
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patirtis rodo, kad užspringimo atvejai neretai baigiasi liūdnai, ypač jei aplinkinių žinių apie pirmąją pagalbą trūksta. Vienas specialistas prisiminė situaciją: „Tradicinė iškyla. Jaunuolių kompanija prie ežero kepė šašlykus, gurkšnojo alų ir linksminosi. Vienas jaunuolis užspringo šašlyko gabalu, o kiti nemokėjo, nesuprato, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jie iškvietė greitąją ir patys su nelaimėliu važiavo ligoninės link. Pakeliui susitikome. Deja, užspringęs jaunuolis jau kurį laiką buvo be sąmonės. Nors mėsos gabalą ištraukėme, jaunuolio atgaivinti nepavyko. Vaikinui nebuvo nė trisdešimties.“
Kodėl šašlykai kelia didesnę riziką?
Paramedikas Tomas Gurskas paaiškina, kodėl būtent šašlykai dažnai sukelia problemų: „Šašlykus kada dažniausiai kepa? Vakare. Žibintuvėliais pasišviečia, kažkas kažką kalba, kažkas rūko, kažkas alutį gurkšnoja ar dainuoja. Kažkas bando paragauti, pradeda kramtyti, gal per didelis kąsnis, bando ryti, o didelis kąsnis gali užspausti trachėją, tai irgi sustabdo kvėpavimą. Mėsgalys įstringa kvėpavimo sistemos trachėjoje. Kadangi gabalas pakimba, mėsa yra pusžalė, minkšta, ji gali visiškai uždengti viską. Trachėja yra pusiau apvali, tai ją užkimšti labai paprasta.
Kietas daiktas įsiremtų, galėtų praeiti oras, o štai minkštesnis daiktas gali ją visiškai užkimšti.“ Šią riziką didina nuovargis, alkoholio vartojimas ir nepakankamas maisto sukramtymas.
Kaip atpažinti dalinį ir visišką užspringimą
Dalinio užspringimo atveju oras vis tiek patenka į plaučius, žmogus gali kosėti, kalbėti arba rodyti diskomfortą. Tokioje situacijoje intensyvus kosulys dažnai išsprendžia problemą. Visiškai užspringus – aukai neįmanoma kalbėti, kvėpuoti ar efektyviai kosėti; ji praranda sąmonę greitai, todėl būtina skubi pagalba. Kiekviena sekundė čia yra svarbi: be deguonies smegenys kenčia per kelias minutes.
Praktiniai pirmosios pagalbos žingsniai
Specialistai ragina įsiminti paprastą, bet gyvybiškai svarbią techniką – Heimlicho manevrą. Veiksmai, kuriuos svarbu žinoti ir prireikus atlikti:
1. Apglėbti žmogų iš už nugaros;
2. Surasti minkštąją pilvo dalį, kuri yra žemiau šonkaulių, bet aukščiau nei bamba;
3. Padaryti kumštį ir šiek tiek atstatyti nykštį;
4. Besti į viršutinę žmogaus pilvo sritį, atliekant stūmį į save (žmogaus vidų) kablio judesiu;
5. Atlikti 5 tokius stūmius.
Jei nėra pagalbos iš šalies, M. Kliukas siūlo ir savipagalbos būdus: „Atsistokite prie sienos ir daužykite į ją nugarą arba saulės rezginį spauskite prie kėdės atlošo arba kito kieto daikto“.
Prevencija – geriausia apsauga
Saugos priemonės paprastos, bet veiksmingos: maistą, ypač mėsą, supjaustyti mažesniais gabalėliais, vengti didelių kąsnių ir skubaus ryjimo, stebėti vaikus bei atsargiau vartoti alkoholį prie maisto. Žinios apie pirmąją pagalbą gali išgelbėti gyvybę – verta jas prisiminti prieš kiekvieną iškylą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.