Ką reiškia žemas kraujospūdis ir kam jis pavojingas?
Kraujospūdis yra vienas pagrindinių organizmo parametrų. Normalus sistolinis kraujospūdis dažniausiai svyruoja tarp 90 ir 140 mm Hg, diastolinis – nuo 60 iki 90 mm Hg. Kai spaudimas nuolat žemesnis už šias ribas arba staiga smunka, žmogus gali jausti daug nemalonių simptomų: šąlančias galūnes, nuovargį, mieguistumą, galvos skausmą ar svaigimą. Tiesa, nuolatinė hipotenzija ne visada yra pavojinga patologija, tačiau ji gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę ir darbinius gebėjimus.
Dažniausios priežastys
Kraujospūdis gali būti žemas dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių (dažnai moterims), mažesnio kūno svorio, mažesnio raumenų tono, skysčių netekimo (gausus prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas), kai kurių vaistų poveikio (tarp jų – antihipertenziniai preparatai ar kai kurie antidepresantai), infekcinių ligų, anemijos, širdies ritmo sutrikimų ar netgi traumos ir gausaus kraujavimo. Taip pat būna staigus spaudimo kritimas dėl pozos pasikeitimo – greito atsikėlimo iš gulimos padėties, ilgo stovėjimo karštoje aplinkoje ar intensyvaus fizinio krūvio.
Kaip perspėjimą: kraujo spaudimui nukritus iki 80 mm Hg gali atsirasti pykinimas ir silpnumas, nukritus iki 50 mm Hg – galimi sąmonės praradimai, o dar žemesnis spaudimas gali komplikuotis gilesnėmis būklėmis.
Simptomai ir ką daryti namuose
Reikia atskirti, ar spaudimas nuolat žemas, ar nukrito staiga. Dažnai nuolatinė hipotenzija moterims pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, silpnumu bei šalčiausiomis galūnėmis. Šiuo atveju gali padėti gyvenimo būdo korekcijos: pakankamas skysčių vartojimas, šiek tiek sūresnis maistas, žalioji arbata ar kava saikingai, riešutai, maži ir dažni valgiai. Svarbu vengti staigių judesių – lėtesnis kylimas iš lovos ar kėdės gali užkirsti kelią svaigimui.
„Dažniau žemas spaudimas pastebimas moterims, simptomai atsiranda tada, kai spaudimas yra apie 90–100. Tokiu atveju nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas, galvos skausmas, šaltos galūnės.
Tačiau didesnė bėda, kai spaudimas sumažėja staigiai”, – sakė R. Šerpytis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis nedelsiant reikia, jei žemą kraujospūdį lydi stiprus galvos svaigimas, regos sutrikimai (mirgėjimas akyse), sąmonės netekimai arba alpimai. Taip pat svarbu ištirti priežastį, jei spaudimas nukrenta staiga arba kartu pasirodo širdies ritmo sutrikimai, stiprus silpnumas ar kvėpavimo sutrikimai. „Jei kraujospūdis nukrenta staiga, reikia aiškintis priežastį”, – pabrėžė R. Šerpytis. „Kreiptis į gydytojus reikia tada, kai žemas spaudimas pradeda varginti, jei mirga akyse, svaigsta galva, yra sąmonės netekimai, alpimai, tada reikėtų kreiptis nedelsiant. Jei spaudimas nuolat žemas, tai nėra kažkokia pavojinga liga, bet jei sumažėjo staiga, tai gali pranešti apie ligas”, – sakė gydytojas.
Profesionalūs tyrimai ir prevencija
Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus (anemijos, hormonų būklės įvertinimui), EKG, ritmo stebėjimą, ortostatinio kraujospūdžio matavimus arba papildomus širdies tyrimus. Ilgalaikė prevencija apima fizinio aktyvumo didinimą (reguliarūs pasivaikščiojimai, pratimai ryte), pakankamą skysčių vartojimą, mitybos korekciją ir gydytojo stebėjimą, jei vartojami vaistai, galintys slopinti spaudimą.
Žemas kraujospūdis nebūtinai yra pavojinga diagnozė, tačiau supratimas apie jo priežastis ir tinkamas reagavimas į ūmias būkles gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.