Tyrimas, publikuotas žurnale PLOS Medicine, atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai ignoruojamą kasdienį įprotį: sėdėjimo nutraukimą trumpomis judėjimo pertraukėlėmis. Analizuodami daugiau nei 91 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis, mokslininkai nustatė, kad ne tiek bendras sėdėjimo laikas, kiek ilgos, nepertraukiamos sėdėjimo valandos daro reikšmingą įtaką vėžio išsivystymo ir mirtingumo nuo vėžio rizikai.
Tyrimo esmė ir pagrindiniai rezultatai
Tyrimo dalyviai vieną savaitę nešiojo fizinio aktyvumo monitorius, o jų sveikata buvo stebima iki 12 metų. Mokslininkai sėdėjimo epizodus klasifikavo kaip „ilgus“ – bent 30 minučių nepertraukiamo sėdėjimo – ir „pertraukiamus“, kai sėdėjimas reguliariai nutraukiamas trumpomis judesio pertraukėlėmis. Rezultatai parodė, kad kiekviena papildoma ilgo sėdėjimo valanda buvo susijusi su maždaug 9–10 proc. didesne mirties nuo vėžio rizika.
Be to, tyrimas atskleidė, kad paprasti pakeitimai gali turėti reikšmingą poveikį: vienos valandos ilgo sėdėjimo pakeitimas lengva fizine veikla sumažino mirtingumo nuo vėžio riziką apie 12 proc., o vos penkių minučių intensyvesnis judesys vietoje ilgo sėdėjimo buvo susijęs su maždaug 22 proc. mažesne rizika.
Kaip judėjimo pertraukėlės veikia organizmą
Medicinos ekspertai pabrėžia keletą priežasčių, kodėl pertraukėlės nuo sėdėjimo gali būti naudingos. Ilgas sėdėjimas skatina nutukimą ir su tuo susijusį lėtinį uždegimą, kuris laikomas vienu iš vėžio rizikos veiksnių. Taip pat gali sutrikti hormonų pusiausvyra – tai svarbu hormonams jautrioms vėžio formoms, pavyzdžiui, krūties vėžiui. Be to, mažas judėjimas silpnina imuninę ir antioksidacinę apsaugą, todėl organizmas blogiau susidoroja su ląstelių pažeidimais.
Praktinės rekomendacijos kasdienei prevencijai
Nors tai buvo stebėjimo (ne priežastinį ryšį patvirtinantis) tyrimas, jo rezultatai siūlo lengvai pritaikomus sprendimus.
Specialistai rekomenduoja atsistoti ir pajudėti bent kas 15–30 minučių: net kelios minutės vaikščiojimo, keli pritūpimai ar namų ruošos darbai gali turėti poveikį. Darbo vietoje padeda priminimai, stovintys stalai, trumpos vaikščiojimo pertraukėlės ir aktyvios pertraukos tarp susitikimų. Svarbu yra nuoseklumas – reguliarūs trumpi judesiai per dieną gali būti reikšmingesni nei retkarčiais atliekama intensyvi mankšta.
Apibendrinant, ilgų sėdėjimo laikotarpių nutraukimas yra paprasta, nebrangi ir plačiai pritaikoma prevencinė priemonė. Ji negali garantuoti visiškos apsaugos nuo vėžio, tačiau kartu su kitais sveikatos principais – subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu ir medicinine prevencija – gali sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.