Skydliaukės vėžys yra dažniausia endokrininės sistemos onkologinė liga, kuri per pastaruosius dešimtmečius dažnai aptinkama darbingo amžiaus žmonių tarpe. Lietuvoje kasmet užfiksuojami keli šimtai naujų atvejų, ir tai ypač aktualu moterims – jos sudaro apie 70–80 % sergančiųjų. Ši statistika verčia rimtai žiūrėti į ankstyvą simptomų atpažinimą, diagnostiką ir tinkamą gydymą.
Skydliaukės vėžio formos
Egzistuoja keturios pagrindinės skydliaukės vėžio rūšys, nuo kurių priklauso gydymo taktikos ir prognozės skirtumai. Papilinis vėžys sudaro apie 60 % atvejų ir dažniausiai pastebimas darbingo amžiaus moterims; jis dažnai turi palankiausią prognozę. Folikulinis vėžys – maždaug 20 % atvejų – dažniau diagnozuojamas vyresniems pacientams. Medulinis vėžys yra reta forma (apie 10 %) ir gali būti susijusi su šeimine anamneze; esant tokiai rizikai verta pasikonsultuoti su genetiku. Anaplastinis vėžys yra rečiausias ir agresyviausias, dažniausiai pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonėms.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Skydliaukės vėžys dažnai vystosi lėtai ir pradžioje gali būti besimptomis. Vis dėlto ilgėjant ligos eigai gali atsirasti pastebimi požymiai: skydliaukės padidėjimas, sukietėję mazgeliai, užkimimas, spaudimo jausmas kakle, padidėję kaklo arba viršraktikauliniai limfmazgiai. Kartais liga pasireiškia pakitusiomis balso savybėmis ar rijimo sunkumais. Svarbu žinoti, kad apie 90–95 % aptiktų skydliaukės mazgų yra nepiktybiniai, tačiau juos vis tiek reikėtų ištirti, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Diagnozė ir gydymo galimybės
Diagnozei nustatyti naudojami neinvaziniai ir invaziniai tyrimai: kaklo ultragarsinis tyrimas, skydliaukės funkcijos kraujo rodikliai, ir dažnai atliekama smulkių adatų aspiracijos citologija (FNA). Gydymas priklauso nuo vėžio tipo, dydžio ir išplitimo laipsnio. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas – dalinė arba visiška skydliaukės pašalinimo operacija. Po operacijos kai kuriems pacientams skiriama radioaktyviojo jodo terapija, skydliaukės hormonų pakeitimo terapija bei, esant pažengusioms ar specifinėms formoms, taikinių terapija arba radioterapija.
Šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia daugumai pacientų pasiekti gerą išgyvenamumą; daugiau nei 90 % pacientų sėkmingai pasveiksta arba gyvena ilgai po gydymo.
Prevencija ir stebėsena
Nors visi rizikos veiksniai nevisiškai kontroliuojami, verta žinoti pagrindinius rizikos faktorius: vyresnis amžius, moteriška lytis, radiacinė ekspozicija ankstyvojoje amžiaus stadijoje, šeiminė anamnezė. Profilaktika apima reguliarų sveikatos stebėjimą, ypač jei šeimoje yra vėžio atvejų, vengimą nereikalingos radiacijos bei savitikros įpročių skatinimą. Pastebėjus kaklo pakitimus arba minėtus simptomus, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ar endokrinologą – ankstyva diagnozė ženkliai pagerina gydymo rezultatus.
Rizikos įvertinimas, išsamūs tyrimai ir individualizuotas gydymo planas yra kertiniai žingsniai kovojant su šia liga. Jei kyla nerimas dėl skydliaukės būklės, nedelskite – pasitarkite su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.