Šiuolaikinėje visuomenėje ilgas sėdėjimas tapo viena opiausių sveikatos problemų, ypač kai daug žmonių dirba sėdimą, mažai fizinės veiklos reikalaujantį darbą. Ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu daugelis praleidžia valandas sėdėdami prie kompiuterio, žiūrėdami televizorių ar naudodamiesi mobiliuoju telefonu. Tokia gyvensena kelia rimtą pavojų sveikatai, nes dažnai sėdima po 8–10 ir daugiau valandų per parą. Dažnai tai lydi judėjimo stygių, kas ilgainiui gali sukelti įvairias lėtines ligas ir netgi ankstyvą mirtį.
Ilgas sėdėjimas ir jo poveikis sveikatai
Mūsų protėviai gyveno kur kas aktyviau – daug laiko jie praleisdavo vaikščiodami, bėgiodami, dirbdami fizinį darbą. Tai užtikrino jų organizmo sveikatą ir fizinę ištvermę. Tuo tarpu šių dienų technologijų pažanga ir darbo sąlygos skatina sėdimą gyvenimo būdą. Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad tik kas antras Lietuvos gyventojas per dieną vaikšto bent 30 minučių, o tai yra minimalus rekomenduojamas fizinis aktyvumas.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistas Žilvinas Sakalius atkreipia dėmesį, kad ilgas sėdėjimas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu ir yra susijęs su ankstyva mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinis neveiklumas yra ketvirtas pagal svarbą rizikos veiksnys dėl mirties visame pasaulyje, sudarantis 6 proc. pasaulinio mirtingumo. Statistikos duomenys rodo, kad sėdėjimo trukmė iki 8 valandų per dieną padidina ankstyvos mirties riziką 4 proc., iki 11 valandų – net 28 proc., o virš 11 valandų – net 69 proc.
Lėtinės ligos, skatinamos ilgo sėdėjimo
Ilgas sėdėjimas neigiamai veikia medžiagų apykaitą, mažina insulino jautrumą, todėl yra susijęs su cukrinio diabeto 2 tipo išsivystymu. Sergamumas šia liga pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai išaugo, ir viena iš to priežasčių – mažas fizinis aktyvumas bei ilgas pasyvus laikas sėdint.
Be to, ilgas sėdėjimas lemia dislipidemiją – padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kuris skatina širdies ligų vystymąsi.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kurie žiūri televizorių daugiau kaip 6 valandas per dieną, turi net dvigubai didesnę mirtingumo riziką nei tie, kurie žiūri trumpiau nei 2 valandas. Taip pat išryškėjo tiesioginis ryšys tarp ilgo sėdėjimo ir aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) rizikos, kuri gyvenant sėdimą gyvenimo būdą gali būti dar didesnė, ypač esant neaktyviam sėdėjimui, pavyzdžiui, žiūrint televizorių.
Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai
Ilgą laiką sėdint dažnai pasireiškia nugaros, kaklo ar kelių skausmai. Dėl sustingusių ir nejudančių raumenų bei prastėjančios kraujotakos aplink sąnarius sutrinka jų elastingumas ir funkcijos. Apatinės nugaros dalies skausmai yra vienas dažniausių nusiskundimų visame pasaulyje, patiriamų apie 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime. Ilgas sėdėjimas ypač veikia juosmens ir klubo sąnarių būklę, o osteoporozės rizika gali didėti dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio, dėl ko gali įvykti kaulų lūžiai net palyginus lengvų traumų metu.
Be to, nustatyta, kad net fizinis aktyvumas, jei kartu leidžiama daug laiko sėdint, neapsaugo nuo kai kurių lėtinio pobūdžio skausmų, tokių kaip kelio sąnario skausmai. Todėl rekomenduojama sumažinti sėdėjimo laiką ir dažnai keisti kūno padėtį, siekiant išvengti tokių negalavimų.
Kitos sveikatos problemos ir prevencija
Ilgas sėdėjimas ne tik veikia širdies, kraujagyslių ir kaulų sistemą, bet ir skatina veninių ligų vystymąsi, pavyzdžiui, trombozės susidarymą, hemorojų ir kitų kraujotakos sutrikimų mažojo dubens srityje. Be to, pasyvus gyvenimo būdas didina kai kurių vėžio formų, tokių kaip storosios žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio, riziką. Ankstesni tyrimai rodo, kad reguliariai trumpinant sėdėjimo laiką ir keičiant jį fiziniu aktyvumu, galima žymiai sumažinti mirštamumo nuo vėžio riziką.
Norint sumažinti ilgo sėdėjimo žalingą poveikį, ekspertai rekomenduoja keletą pagrindinių priemonių. Pirmiausia svarbu pagerinti darbo sąlygas, užtikrinant ergonomišką darbo vietą ir mažinant profesinės rizikos veiksnius. Taip pat svarbu trumpinti nepertraukiamai praleidžiamą laiką sėdint ir kas 30–60 minučių daryti bent keleto minučių pertraukas, aktyviai judėti, atlikti paprastus pratimus, vaikščioti ar bent pakeisti kūno padėtį.
Be to, periodiškai rekomenduojama skirti laiko bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai per savaitę. Tokios veiklos pavyzdžiai – greitas ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas, sportiniai žaidimai. Judėjimas net mažu intensyvumu jau žymiai gerina sveikatą ir neutralizuoja dalį žalingo sėdėjimo poveikio.
Taigi, gyventi aktyviau ir sumažinti ilgo sėdėjimo žalą sveikatai yra būtina kiekvienam, siekiančiam išlaikyti gerą fizinę būklę ir užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.