„Šį savaitgalį būkite atidūs“ – toks pagrindinis gelbėtojo įspėjimas, kuris skamba ypač aktualiai prognozuojant aukštas oro temperatūras ir gausias minias prie pajūrio. Vasaros karščiai traukia žmones prie vandens, tačiau net rami, veidrodinio paviršiaus jūra slepia pavojus, apie kuriuos primena patyrę gelbėtojai ir instruktoriai.
„Šiais metais Ramiajame vandenyne prognozuojamas stipriausias visų laikų „El Niño“ reiškinys neišvengiamai atneša karštą bei sausą vasarą ir pas mus. Ekstremalūs karščiai žmones masiškai gins prie vandens telkinių, o tai automatiškai augina ir skendimų statistiką“, – pranešime žiniasklaidai sako Tarptautinės banglenčių asociacijos (ISA) bei Tarptautinės gelbėjimo federacijos (ILS) instruktorius, banglenčių akademijos „Surf Camp“ įkūrėjas Girmantas Neniškis.
Kodėl rami jūra pavojinga?
Visuomenėje egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad ramus vandens paviršius reiškia saugumą. Iš tikrųjų, net be bangavimo vandens srovės, povandeninės duobės ir lokalios srovės lieka aktyvios. Gelbėtojas pastebi: „Kai jūra banguoja, dalis žmonių jaučia natūralią baimę ir maudosi arčiau kranto arba išvis neina į vandenį. Tačiau esant ekstremaliam karščiui ir veidrodiniam vandens paviršiui, įsijungia kolektyvinė iliuzija, kad jūra – tai ramus baseinas, kas yra milžiniška klaida. Plaukimas atvirame vandenyje iš esmės skiriasi nuo baseino, tad net patyrę plaukikai gali nuskęsti neįvertinę visų rizikų“.
Terminis šokas ir raumenų mėšlungis
Karščio metu organizmas dehidratuoja greičiau, o staigus šaltas jūros vanduo gali sukelti termginį šoką arba raumenų mėšlungį. Tokios reakcijos vandenyje sukelia ūmų skausmą, paniką ir sumažina plaukimo gebėjimus. Todėl svarbu prieš neriant į vandenį palaipsniui atvėsti, gerti pakankamai skysčių ir vengti staigių temperatūrų pokyčių.
Pagrindinės saugumo taisyklės
Instruktorius dalijasi trimis išgyvenimo taisyklėmis, kurių mokoma banglenčių akademijoje ir kurias verta prisiminti kiekvienam poilsiautojui:
1.
Visada būkite pasiruošę plaukti. Saugiai judėti vandenyje galime tik plaukdami. Daugiausiai incidentų atsitinka norint “tik pabraidyti”. Vandenyje negalima visiškai atsipalaiduoti, turite nuolatos vertinti savo kūno padėtį, stebėti distanciją iki kranto.
2. Giliai kvėpuokite. Vandenyje pajutę nuovargį ar paniką, nesulaikykite kvėpavimo. Gilus, ramus kvėpavimas leidžia kūnui plūduriuoti vandens paviršiuje, aprūpina raumenis deguonimi.
3. Niekada nesiekite dugno. Bandydamas bet kokia kaina pasiekti dugną į srovę ar bangų mūšą patekęs žmogus grimzta žemyn, gurkšteli vandens ir pradeda skęsti. Plaukiodami vandenyje išmokite ilsėtis horizontalioje padėtyje ant nugaros.
Šeimos ir vaikų priežiūra
Ypatingą dėmesį turi skirti šeimos su mažais vaikais. Pagal tarptautinius standartus, vaikai prie vandens turi būti prižiūrimi per ištiestos rankos atstumą. Skęstantis vaikas dažnai nesugebės šaukti ar plaukti ryškiai; jo kvėpavimo takai gali būti po vandeniu, o elgesys iš šono gali atrodyti kaip žaidimas. Štai kodėl blaškymasis ar telefonas negali atitraukti suaugusiųjų dėmesio.
Taip pat atminkite, kad pripučiamos rankovės ir plūdės nėra gelbėjimo priemonės. Jos lengvai nuslysta ar apverčiamos, todėl šalia visada turi būti suaugusysis, pasirengęs tuoj pat reaguoti.
Jei pastebite pavojingą situaciją – praneškite gelbėtojui arba skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Atsakingas elgesys, aiškios taisyklės ir budrus požiūris prie jūros padės išvengti tragedijų net karštomis vasaros dienomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.