Arbatos mėgėjai dažnai ginčijasi: ar naudingiau gerti šaltą (cold brew) ar karštą arbatą? Tiek šaltuoju, tiek karštuoju būdu paruošta arbata turi savo privalumų: skiriasi skonis, ekstraktuojami junginiai ir galimas poveikis sveikatai. Nors visuotinei išvadai trūksta plataus masto tyrimų, moksliniai duomenys leidžia suprasti pagrindinius skirtumus ir pateikti praktines rekomendacijas, kaip gauti kuo daugiau naudos iš savo arbatos puodelio.
Ar vandens temperatūra iš tiesų svarbi?
Vandens temperatūra ir laikymosi trukmė lemia, kurie augaliniai junginiai patenka į gėrimą. Šaltas užpylimas dažnai išsaugo mažiau kartumo sukeliančių taninų, todėl arbata tampa švelnesnė ir mažiau karti. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, 2010 metų pastebėjimai, parodė padidėjusį antioksidantų kiekį baltojoje arbatoje, paruoštoje šaltuoju metodu. Tuo tarpu žalioji arbata dažnai išskiria daugiau antioksidantų karštame vandenyje, nes aukštesnė temperatūra palengvina tam tikrų polifenolių išsiskyrimą.
Pagrindinis biologinis skirtumas priklauso nuo arbatos rūšies: juodoji arbata, perdirbta oksidacijos metu, turi kitokį junginių rinkinį nei žalia ar baltoji. Be to, ilgiau trukęs šaltasis užpylimas gali ekstrahuoti panašų kiekį biologinių medžiagų kaip trumpas karštasis užpylimas, tačiau šiuo atveju svarbi ir vandens kokybė bei santykis tarp arbatos ir skysčio.
Kokia arbatos nauda sveikatai?
Nepriklausomai nuo ruošimo būdo, arbata turi kelias gerai dokumentuotas sveikatos naudas. Reguliarus arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika: moksliniai duomenys rodo, kad 2–3 puodeliai žaliosios arba juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti kraujospūdį ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) koncentraciją. Tyrimai taip pat nurodo, kad žmonės, išgeriantys 3 ar daugiau puodelių per dieną, gali sumažinti insulto riziką apie 20–25 proc.
Arbata taip pat siejama su geresne smegenų funkcija ir galimu demencijos rizikos mažinimu: arbatoje esantys polifenoliai ir kt.
junginiai gali mažinti uždegimą bei kauptis mažiau kenksmingų baltymų smegenyse. Be to, kai kurios studijos rodo, kad arbata gali nežymiai sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką, pavyzdžiui, burnos ertmės ir šlapimo pūslės vėžio atvejais.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Jei norite išbandyti šaltąjį paruošimą: užpilkite arbatžoles šaltu vandeniu santykiu apie 1:8–1:10 ir palikite šaldytuve 6–12 valandų (arba visai nakčiai). Karštuoju metodu svarbu laikytis temperatūros: žaliai arbatai rekomenduojama 70–80 °C ir 1–3 minučių brendimas, juodajai – 85–95 °C ir 3–5 minutės. Kofeino kiekis gali skirtis: karštas užpylimas dažnai išskiria daugiau kofeino per trumpą laiką, tačiau ilgas šaltasis brendimas taip pat gali ekstractuoti reikšmingą jo dalį.
Reikėtų atkreipti dėmesį į sąveikas: arbatos taninai gali slopinti geležies (ypač neheminių šaltinių) įsisavinimą, tad žmonėms su geležies trūkumu patariama vengti arbatos gėrimo prie valgymų arba tartis su gydytoju. Taip pat nėščiosioms ir jautriems kofeinui asmenims patartina stebėti suvartojamą kiekį. Galiausiai, geriausia vartoti įvairių rūšių arbatą ir vengti daug cukraus – taip optimizuosite naudą ir malonumą.
Apibendrinant: nėra vienareikšmio nugalėtojo – tiek šalta, tiek karšta arbata turi privalumų. Rinkitės pagal skonį, arbatos rūšį ir sveikatos poreikius, o naudingiausią poveikį pasieksite vartodami įvairiai ir saikingai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.