Gydytojas gastroenterologas: uraganas pilve? Ne visada kaltas maistas – ką siunčia jūsų kūnas

Kas antras į gastroenterologą kreipęsis pacientas skundžiasi rėmeniu arba pilvo pūtimu. Tokie simptomai dažnai siejami su prasta mityba, nereguliariu gyvenimo ritmu ar stresu, tačiau jie gali būti ir rimtų virškinimo sistemos sutrikimų pirmieji požymiai. Laiku nustatytos priežastys ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę.

Kai „uraganas pilve” nėra tik dėl maisto

„Pastaraisiais metais nusiskundimų dėl rėmens ir pilvo pūtimo vis daugėja. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą dažniausiai sukelia nevisavertė mityba ir stresas, kai kuriais atvejais simptomus išprovokuoja skrandžio ir stemplės jungties nesandarumas arba lėtas virškinimas.

Tuo metu pilvo pūtimas gali atsirasti ne tik dėl kasdienių įpročių, bet ir dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų: gastrito, Helicobacter pylori infekcijos ar kasos veiklos sutrikimų. Be to, tai yra vienas pagrindinių dirgliosios žarnos sindromo simptomų. Jis taip pat gali būti susijęs su laktozės ar glitimo netoleravimu“, – aiškina gydytojas gastroenterologas.

Rėmuo, kitaip vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, pasireiškia deginimu už krūtinkaulio, rūgščiu skoniu burnoje, kartais lėtiniu kosuliu ar gerklės skausmu. Pilvo pūtimas gali lydėti tiek paprastas nepageidaujamas įpročias, tiek gastritas, kasos ar žarnyno ligos, laktozės arba glitimo netoleravimai.

Kaip atskirti pavojų nuo laikino diskomforto

„Gastritas dažnai pasireiškia ne tik pilvo pūtimu, bet ir skrandžio skausmais, pykinimu, veržimo ar tempimo pojūčiu skrandyje. Kasos veiklos sutrikimams būdingas pilvo pūtimas suvalgius riebaus, kepto, aštraus maisto.

Tokiais atvejais pūtimą dažnai lydi juosiantis skausmas, plintantis į nugarą, apetito stoka, o išmatose galima pastebėti nesuvirškinto maisto likučių. Žarnyno patologijos atveju pilvo pūtimą dažnai lydi tuštinimosi problemos, tokios kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kraujo ar gleivių priemaišos išmatose.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai dažniausiai susiję su įtampa, skubėjimu ar stresinėmis situacijomis – tokiu metu trumpam pasikeičia vidurių konsistencija, atsiranda pilvo pūtimas bei spazminiai, migruojantys pilvo skausmai“, – vardina A. Kederys.

Svarbūs raudoni vėliavėliai: stiprus skrandžio ar pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, nepaaiškinamas staigus svorio kritimas arba nuolatinis nepilno išsituštinimo jausmas. Tokie simptomai gali signalizuoti apie opas, ikivėžinius pakitimus ar onkologines ligas ir reikalauja skubaus specialistų įvertinimo.

Tyrimai, gydymas ir profilaktika

Norint rasti priežastį atliekami bendrieji kraujo ir išmatų tyrimai, pilvo organų echoskopija, o prireikus – endoskopiniai tyrimai (gastroskopija, kolonoskopija). Remiantis rezultatais, sudaromas individualus gydymo planas: nuo mitybos korekcijų ir gydomosios terapijos iki endoskopinių procedūrų ar tolesnio specializuoto gydymo.

„Susidūrus su pilvo pūtimu ar refliukso simptomais, pirmiausia naudinga įvertinti, ar jie nėra susiję su pakitusiais mitybos įpročiais. Jei taip, geriausia pabandyti sugriežtinti dietą ir kurį laiką stebėti situaciją. Vis dėlto, jei būklė negerėja, delsti nevertėtų – geriausia nieko nelaukus pasitarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju gastroenterologu“, – sako A. Kederys.

„Kokybiškai nesiilsint, patiriant nuolatinę įtampą ir valgant nereguliariai, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai. Vertinant virškinamojo trakto būklę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į konkrečius simptomus ar jų priežastis, bet ir į žmogaus emocinę būklę, gyvenimo ritmą bei žalingus įpročius.

Ne ką mažiau svarbi yra šeimos ligų istorija. Jei mama ar tėtis sirgo skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos vėžiu, jų vaikams taip pat išlieka padidėjusi rizika susirgti panašia liga.

Todėl tokiems pacientams verta tikrintis profilaktiškai ir taip laiku užkirsti kelią galimai ligos pradžiai“, – dalinasi Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva” gydytojas gastroenterologas A. Kederys.

Prevencija apima reguliarią, subalansuotą mitybą, streso valdymą, pakankamą miegą, fizinį aktyvumą ir profilaktinius tyrimus, ypač turint paveldimą riziką. Nedideliai, bet nuolat pasikartojančiai simptomatikai nereikėtų tiek nusileisti – dažnai ankstyva diagnostika užkerta kelią rimtiems pasekmiams.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 6 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *