Kasdienis skubėjimas, įtampa ir nuolatinis stresas daugelio moterų gyvenime tapo kone norma. Deja, retai susimąstome, kad emocinis krūvis veikia ne tik psichinę būseną, bet ir vieną svarbiausių moters organizmo sistemų – hormonų pusiausvyrą. Kai kūnas ilgą laiką gyvena įtampos režimu, tai sukelia nepageidaujamų signalų: sutrinka menstruacijų ciklas, dingsta ovuliacija, mažėja lytinis potraukis.
Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė Greta Kvederaitė-Budrė pabrėžia, jog šiuos kūno siunčiamus ženklus būtina pastebėti laiku, kol jie neperauga į rimtesnius sveikatos sutrikimus. Stresas organizme skatina didesnį kortizolio, katecholaminų bei kitų hormonų gamybą, o taip pat mažina lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono – koncentraciją kraujyje. Tai lemia nuotaikų svyravimus, svorio pokyčius, gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje ir, svarbiausia, gali sutrikdyti menstruacijų ciklą bei mažinti vaisingumo galimybes.
Streso įtaka reprodukcinei sistemai
Stresas daro tiesioginę žalą moters reprodukcinei sistemai – mažėja estrogeno ir progesterono kiekiai, dėl ko sutrinka ovuliacija ir menstruacijų reguliarumas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo ciklo trukmės pokyčių iki mėnesinių viso išnykimo. Be to, stiprėja priešmenstruacinio sindromo simptomai, kuriuos moterys dažnai vertina kaip nuolatinį nuovargį, dirglumą bei sumažėjusį lytinį potraukį. Visa tai ženkliai blogina gyvenimo kokybę.
Streso poveikis nėštumui ir komplikacijų rizika
Ilgalaikė įtampa ne tik mažina galimybes pastoti, bet ir gali komplikuoti nėštumo eigą. Nors stresas retai kada yra tiesioginė persileidimo priežastis, jis gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, gestacinio diabeto ar autoimuninių ligų, kurios savo ruožtu didina komplikacijų tikimybę. Todėl itin svarbu stebėti menstruacijų ciklo reguliarumą, reaguoti į kūno siunčiamus signalus bei deramai rūpintis savimi šiomis ypatingomis gyvenimo stadijomis.
Stresas ir lėtinės ligos: užburtas ratas
Stresas ypač aktyviai sustiprina tam tikras lėtines ginekologines ligas, tokias kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar endometriozė.
PKS atveju padidėjęs androgenų kiekis dar labiau auga dėl streso, o tai sustiprina aknę, virškinimo sutrikimus ir vaisingumo problemas. Endometriozės atveju įtampa skatina uždegiminius procesus, didina skausmus ir gali dar labiau išbalansuoti hormonų pusiausvyrą.
Taip pat ilgalaikis stresas daro neigiamą poveikį skydliaukės veiklai ir širdies bei kraujagyslių sistemai – didėja hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų tikimybė, gali padidėti insulto ar infarkto rizika. Ne mažiau svarbi ir psichikos sveikata – stresas sukelia nerimą, depresiją, nemigą ir emocinį išsekimą, kurie dar labiau silpnina bendrą organizmo atsparumą.
Kaip apsisaugoti nuo streso poveikio
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išmokti girdėti savo kūną. Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, plaukų slinkimas ar virškinimo sutrikimai gali būti pirmieji ženklai, kad stresas daro žalą. Norint atstatyti vidinę pusiausvyrą, svarbu laikytis reguliarumo: užtikrinti pakankamą poilsį, miegoti bent 6–8 valandas, reguliariai judėti ir sveikai maitintis. Svarbu mažinti alkoholio vartojimą ir gerti pakankamai skysčių.
Gydytoja pabrėžia, jog pokyčiams reikia laiko, todėl naujus gyvenimo būdo įpročius geriausia įdiegti palaipsniui – pradėti nuo fizinio aktyvumo, vėliau skirti dėmesio mitybai ir miego kokybei. Psichologinių nusiraminimo būdų paieška taip pat labai svarbi. Jei pastebimi nuolatiniai menstruacijų sutrikimai ar kiti sveikatos pakitimai, reikėtų kreiptis į specialistą, kad būtų išsiaiškintos priežastys ir paskirtas tinkamas gydymas bei korekcija.
Moters organizmas yra sudėtingas mechanizmas, kuriuo rūpindamiesi galime užkirsti kelią daugybei sveikatos problemų. Atsakingas požiūris į savo psichinę ir fizinę gerovę padės išlaikyti ne tik vaisingumą, bet ir bendrą organizmo harmoniją bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.