Aukštas cholesterolio lygis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką jis gali nekelti jokių aiškių simptomų. Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį, kad tam tikri veido pokyčiai gali būti ankstyvi kraujagyslių sutrikimų signalai. Svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kada kreiptis į medikus, nes laiku pradėta prevencija gali reikšmingai sumažinti infarkto ar insulto riziką.
Kokie požymiai matomi veide?
Yra du dažniausiai minimi išoriniai ženklai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu: ksantelazmos ir lipoidinė ragenos lankelė. Nors šie pakitimai nebūtinai reiškia sunkų susirgimą, jie gali būti priežastis atlikti lipidų profilį ir įvertinti širdies bei kraujagyslių riziką.
Ksantelazmos
Ksantelazmos – tai minkšti, geltoni ar gelsvai baltos spalvos guzeliai arba plokštelės, dažniausiai atsirandantys viršutinio ar apatinio voko vidiniuose kampuose. Jie susidaro dėl riebalų sankaupų po oda. Klinikiniai tyrimai rodo, kad beveik pusėje pacientų, turinčių ksantelazmų, būna padidėjęs cholesterolio kiekis. Dažnai šie dariniai yra estetinė problema, tačiau jų atsiradimas gali atspindėti metabolinius sutrikimus arba paveldimą hipercholesterolemiją.
Lipoidinė ragenos lankelė
Ragenos lankas (dar vadinamas corneal arcus) matomas kaip šviesus arba pilkšvas pusžiedis aplink rainelę. Šis pokytis paprastai neturi įtakos regėjimui ir retai reikalauja akių gydymo. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad lanko atsiradimas, ypač jaunų žmonių akyse, gali signalizuoti apie pakitusį lipidų profilį ir reikalauti išsamesnio ištyrimo.
Kaip pažymi šaltiniai: „ Daugeliu atvejų padidėjęs cholesterolio kiekis niekaip nepasireiškia. Jei jo nekontroliuoti, gali atsirasti pavojingų pasekmių – nuo širdies priepuolių iki insulto. Jis dažnai vystosi nepastebimai, todėl taip svarbu reguliariai atlikti tyrimus“.
Kada kreiptis ir ką daryti
Pastebėjus ksantelazmas ar ragenos lanką, verta apsilankyti pas šeimos gydytoją arba kardiologą. Pirmasis žingsnis – atlikti lipidų tyrimą (bendras cholesterolio kiekis, LDL, HDL, trigliceridai).
Jei rodikliai pakilę arba yra šeiminė polinkis, gydytojas gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius arba vaistų terapiją.
Prevencijos pagrindas – subalansuota mityba, mažinanti sočiųjų riebalų kiekį, reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas ir saikingas alkoholio vartojimas. Tokie veiksmai padeda gerinti kraujagyslių būklę ir mažinti aterosklerozės riziką. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami lipidus mažinantys vaistai, pavyzdžiui, statinai, bet jų paskyrimą ir dozes turi nustatyti gydytojas.
Apibendrinant: veido pokyčiai gali būti naudinga užuomina, bet jie nėra vienintelė diagnostinė priemonė. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir lipidų tyrimai yra geriausia priemonė anksti identifikuoti riziką ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.