Lietuviai nuo vaikystės žino medaus vertę — jis dažnai siejamas su lengvesniu peršalimu, kosuliu ar skaistesne arbata vietoje cukraus. Tačiau medaus nauda nėra vienoda: jo savybės priklauso nuo to, kokias augalų rūšis apdulkino bitės. Suprasti skirtumus ir žinoti, kaip tinkamai laikyti bei švelniai šildyti produktą, svarbu, kad medus išlaikytų naudingas medžiagas.
Koks medus yra naudingiausias
Bitininkai pabrėžia, kad geriausias medus priklauso nuo poreikių. Monoflorinis medus — toks, kuriame daugiau nei 80 % nektaro sukaupta iš vienos augalo rūšies — pasižymi specifiškomis savybėmis: akacijų medus turi daugiau fruktozės ir mažiau gliukozės, todėl jis lėčiau kelia kraujo cukraus lygį ir dažnai rekomenduojamas tiems, kurie rūpinasi gliukozės svyravimais. Rapsų medus yra turtingesnis gliukoze ir tradiciškai rekomenduojamas tam tikroms skydliaukės problemoms, nors kiekvieno vartotojo poreikiai gali skirtis.
Liepų medus vertinamas dėl raminančio poveikio kvėpavimo takams ir kosuliui — jis dažnai pasirenkamas gydant ARVI simptomus, nes turi priešuždegiminių savybių. Daugiažiedis arba mišrus medus yra universalesnis: bitės renka nektarą iš daugelio augalų, todėl toks medus aprūpina įvairiais mikroelementais ir antioksidantais. Jei siekiate konkretaus poveikio — rinkitės monoflorinį medų; jo sudėtį tiksliai patvirtinti galima laboratoriniais tyrimais, nors patyręs bitininkas gali orientuotis ir pagal spalvą bei kvapą.
Kaip teisingai laikyti medų
Medaus stabilumas ir skoninės savybės priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo laikymo sąlygų. Medus yra natūralus konservantas ir gali išlikti labai ilgai, tačiau jam reikia tamsios, sauso ir vėsios vietos. Venkite tiesioginių saulės spindulių — šviesa gali pakeisti skonį ir aromatą. Optimaliai medų rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje iki 20 °C, sandarioje taroje, kad nesugertų drėgmės ar kvapų iš aplinkos.
Kristalizacija yra natūralus procesas: medus gali sutirštėti ir tapti granuliniu.
Tai nėra susiję su prasta kokybe — priešingai, kristalizuotas medus išsaugo savo savybes. Jei pageidaujate skystesnės konsistencijos, medų galima atsargiai suminkštinti, tačiau geriau vengti intensyvaus kaitinimo.
Kokia temperatūra yra žalinga medui
Populiarus klausimas — ar galima kaitinti medų. Bitininkai pataria nesiekti aukštų temperatūrų. „Kad nebūtų prarastos naudingos medžiagos, svarbu neviršyti 38 °C lydymosi temperatūros. Tai paaiškinama tuo, kad bičių lizde medaus rinkimo metu temperatūra neviršija 36–38 °C. Įdomus faktas yra tai, kad avilio šilumos lygis yra beveik lygus žmogaus kūno temperatūrai”, – pažymėjo bitininkas.
Todėl, jei medus prišildomas virš 38–40 °C, dalis fermentų, vitaminų ir aromatinių junginių gali būti sunaikinti. Vietoje tiesioginio kaitinimo geriau leisti medui minkštėti švelniai — padėjus stiklainį šalia šiltesnės vietos, ant šildytuvo ar palaipsniui pašildžius vandens vonelėje iki ne daugiau kaip 38 °C. Taip išsaugosite jo maistinę vertę ir skonį.
Apibendrinant: rinkitės medaus rūšį pagal asmeninius poreikius, laikykite jį tinkamai ir venkite perkaitinimo. Patyręs bitininkas ir laboratoriniai tyrimai gali padėti pasirinkti kokybišką, tikslingą produktą jūsų sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.