Šaltuoju metų laiku daug žmonių klaidingai vertina peršalimo simptomus ir taiko netinkamas gydymo priemones. Dažnai savarankiškai vartojami antibiotikai, be reikalo mažinama temperatūra arba naudojami sudėtiniai preparatai, kuriuose yra temperatūrą mažinančių medžiagų. Tokie veiksmai ne tik trukdo organizmui natūraliai kovoti su infekcija, bet ir sudaro prielaidas bakterijoms įgyti atsparumą vaistams.
Nesugriaunami mitai
Vis dar gyvuoja keletas įsitikinimų apie peršalimą, kuriuos privalu paneigti. Pateikiami keturi dažniausi mitai ir gydytojos paaiškinimai, ką vertėtų daryti iš tikrųjų.
1. „Susergame, nes peršalame”. Peršalimas pats savaime nėra priežastis ligai atsirasti: būtinas infekcijos sukėlėjas – virusas ar bakterija. Šaltis gali mažinti organizmo komfortą ar imuninę apsaugą, tačiau be patogeno ligos nebūna.
2. „Peršalus galima kaitintis pirtyje”. Pirtyje ar intensyviai sportuojant krenta organizmo galimybės kovoti su infekcija. Nei pirmųjų simptomų metu, nei visiškai neišgijus nerekomenduojama stipriai kaitintis ar aktyviai treniruotis.
3. „Kad organizmas sveiktų, reikia valgyti”. Tai dažnas mitas: susirgus svarbiausia — užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir darbą palikti organizmo energijai kovoti. Apetitas dažnai sumažėja natūraliai, o pasveikus jis sugrįžta.
4. „Peršalimas yra gripas”. Gripas pasižymi staigiu ligos pradžia, aukšta temperatūra, sausu kosuliu, stipriais galvos ir raumenų skausmais bei dideliu silpnumu. Gripas dažniau komplikuojasi plaučių uždegimu, bronchitu ar ausų infekcijomis, todėl būtina atskirti šias būkles.
Praktiniai patarimai ir kada kreiptis į gydytoją
Gydytoja akcentuoja: “Viena didžiausių klaidų – savavališkas antibiotikų vartojimas, nes dažnu atveju sukėlėjas yra virusas, o antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda sveikti, bet dar ir skatina susidaryti antibiotikams atsparias bakterijų rūšis“.
Pirmiausia — poilsis ir skysčiai. Vėdinkite gyvenamąsias patalpas, palaikykite drėgną orą, skalaukite nosį bei gerklę druskos tirpalu, vėsinkite ar šildykite gerklę pagal pojūtį, o kosulį malšina šiltos arbatos ir garų inhaliacijos.
Vitaminas D svarbus imuninei funkcijai: prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama atlikti paprastą kraujo tyrimą ir, remiantis rezultatais, pasitarti su gydytoju apie tinkamą dozę.
Gyvenimo būdas turi didžiausią įtaką imunitetui. „Cigaretes rūkančių žmonių plaučiuose nusėda dervos, pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, mažėja atsparumas mikroorganizmams“, – teigia G. Pupelytė. Alternatyvių rūkymo priemonių ilgalaikis poveikis dar tiriamas: „Šiuo metu vis dar atliekami moksliniai tyrimai, tad pasakyti, kad alternatyvios rūkymo priemonės kenkia mažiau, negalima”, – sako šeimos gydytoja.
Jei temperatūra pakyla virš 38,5°C ir jos nepavyksta sumažinti arba karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 paras, atsiranda bėrimas, stiprus skausmas, pykinimas, vėmimas, dusulys ar nenuvaldomas mieguistumas — būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojos patarimas: „Jei toleruojate aukštesnę kūno temperatūrą (iki 38°C), nemažinkite jos gerdami vaistus, Jūsų organizmas kovoja. Visgi, jeigu dėl aukštos temperatūros jaučiate didelį diskomfortą ar skausmą, vaistus vartokite“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.