Karštomis dienomis džiaugsmas dėl saulės turi būti suderintas su budrumu: aukšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir net šiluminį smūgį. Šiame tekste aptariame, kaip atpažinti organizmo perkaitimą, kokie yra ankstyvieji dehidratacijos ir rimtesnių būklių simptomai, bei ką daryti, kad apsisaugotumėte sau ir artimiesiems.
Kas yra dehidratacija ir kodėl tai pavojinga
Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Jį prarandame prakaituodami, kvėpuodami ir atlikdami kasdienes funkcijas. Dehidratacija – tai būsena, kai organizmas praranda daugiau skysčių, nei gauna. Tai trukdo palaikyti normalią kūno temperatūrą ir šalinti medžiagų apykaitos liekanas per inkstus bei odą.
„Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
Simptomai, įspėjantys apie dehidrataciją ir perkaitimą
Simptomai gali vystytis palaipsniui. Pradinius požymius sudaro stiprus troškulys, išdžiūvusi burna ir sausas liežuvis, bendras silpnumas, galvos svaigimas, sutrikusi koncentracija ir nuotaikos pokyčiai. Gali pasireikšti ir širdies permušimai ar drebėjimas.
Rimtėjant būklei, reikėtų atkreipti dėmesį į ženkliai sumažėjusį arba dingusį prakaitavimą, vangumą, sumišimą, sąmonės pritemimą ar net apalpimą. Tokie požymiai gali reikšti rimtą organizmo perkaitimą ar pradedantį šiluminį smūgį.
Kaip elgtis ir kaip išvengti pavojų
Nėra sudėtingų priemonių – svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Karštą dieną gerkite nedideliais gurkšneliais reguliariai, o dirbdami ar sportuodami lauke išgerkite kur kas daugiau nei įprastai. Jei paprastai per dieną išgeriate 3–5 stiklines, per karščius gerkite ne mažiau kaip 6–10 stiklinių. Geriausiai tinka neanglies rūgšties mineralinis vanduo arba gėrimai su elektrolitais.
Venkite gausaus kofeino ir alkoholio vartojimo, nes jie skatins skysčių šalinimą per inkstus. Taip pat geriau rinktis vėsius, bet ne apledėjusius gėrimus – didelis temperatūrų skirtumas gali nemaloniai paveikti organizmą.
Renkantis aprangą – pirmenybė laisviems, šviesiems drabužiams iš natūralių audinių ir galvos apdangalui. Planuokite fizinę veiklą vėsesnėmis dienos valandomis arba atidėkite intensyvias treniruotes, kai oro temperatūra siekia apie 28–30 °C.
„O kai bus nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsimeskite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar skarą, o savo marškinėlius ar kitą drabužį sudrėkinkite vandenyje ir apsivilkite. Jei turite galimybę, apipurkškite drungnu vandeniu iš purkštuvo gėlėms ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių. Taip padėsite visam organizmui ataušti”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas Remigijus Zumeras ir priduria, kad greičiausiai atvėsinti perkaitusį kūną padės vėsus dušas.
Kada kreiptis pagalbos
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei žmogus yra sumišęs, sąmonės netekimas, karščiuoja aukštesne kaip 40 °C temperatūra, prakaitavimas visiškai panaikintas arba matomi traukuliai. Tai gali būti šiluminio smūgio požymiai, reikalaujantys neatidėliotinos gydytojo intervencijos.
Laiku pastebėjus ankstyvuosius požymius ir imantis paprastų prevencinių priemonių, daugumą karščio keliamų rizikų galima išvengti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.