„Daug žmonių gyvena dėl įvaizdžio, visuomenės primestų normų. Niekas negalvoja, kad susirgs. Tačiau dabar reikėtų galvoti priešingai – kad sirgsi – ir daryti viską, kad taip nenutiktų. Pagal tai, kokio amžiaus pas mus ateina ligoniai, tai didesnė tikimybė yra sirgti, nei būti sveikam“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.
Onkologė perspėja, kad įprasti grožio įpročiai – gelinis lakavimas, dažna kosmetika, kvepalai, tatuiruotės ar buitinės chemijos priemonės – gali būti dalis ilgalaikės cheminės ekspozicijos, kurią organizmas kaupia per metus. Nors vienas konkretus veiksnys retai lemia ligą, kartu veikiantys pavojai, ypač per dešimtmečius, gali didinti tam tikrų susirgimų tikimybę.
Taikinyje – TPO ir ES draudimas
Europos Sąjungoje nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo draudimas naudoti TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide) kai kuriuose kosmetikos gaminiuose, tarp jų ir geliniuose nagų lakuose. TPO – fotoiniciatorius, padedantis geliniams lakams sukietėti veikiant UV spinduliams. Moksliniai duomenys rodo, kad ši medžiaga gali turėti įtakos reprodukcijai ir gali būti priskirta CMR kategorijai 1B, todėl priimtas draudimas yra atsargumo priemonė, vertinant ilgalaikę riziką.
TPO draudimas sukėlė diskusijas grožio sektoriuje dėl pasiruošimo laiko, kainų pokyčių ir atsakomybės, ypač kai procedūros atliekamos namuose ar mobiliai. Kai kurie specialistai jau nustojo naudoti TPO, o kiti ieško saugesnių iniciatorių ir technologijų.
Tylusis rizikos veiksnys – UV spinduliai
Geliniam lakavimui kietinti naudojamos UV arba LED lempos, kurios skleidžia ultravioletinius spindulius. Nors jų intensyvumas mažesnis už saulės, nuolatinis ir dažnas švitinimas gali sukelti odos DNR pažeidimus ir didinti odos vėžio riziką. Be to, nepermatomi geliniai lakai gali paslėpti ankstyvus nago pakitimus, tarp jų ir retą, bet pavojingą nago melanomą.
Gydytoja taip pat primena: „Prisiminkime, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Tos moterys, kurios lakuoja nagus, naudoja daug kosmetikos, turi tatuiruoto, naudoja kvepalus, įvairią buitinę chemiją, muilus, skalbiklius, skalbinių minkštiklius, iš esmės nesuvokia, kad gyvena tarsi cheminiame rūke“, – perspėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė. Anot jos, žmogui nusiprausti užtenka ir šilto vandens.
Odontologija ir kitos sritys
TPO naudojama ir kai kuriose dantų plombose kaip polimerizacijos iniciatorius. Dantų plombavime medžiagos parenkamos pagal medicininius reglamentus, todėl draudimas kosmetikoje tiesiogiai neįtakoja visų odontologinių praktikų, tačiau kai kurios klinikos pradėjo savanoriškai vengti TPO. Pacientams svarbu apie tai informuotis ir, jei reikia, aptarti alternatyvas su gydytoju odontologu.
Kaip sumažinti riziką
Rekomendacijos klientams ir specialistams: leisti nagams pailsėti nuo nuolatinio lakavimo, reguliariai apžiūrėti nagus ir odeles, greitai kreiptis į dermatologą pastebėjus tamsias dėmes ar kitus pakitimus. Grožio specialistams patartina naudoti apsaugines pirštines (pvz., su atvirais pirštais), gerą ventiliaciją darbo vietoje ir rinktis produktus be abejotinų iniciatorių. Taip pat verta skaityti sudėtis, rinktis sertifikuotus produktus ir vengti perteklinės cheminių priemonių ekspozicijos namuose.
Galiausiai gydytoja atkreipia dėmesį į holistinį požiūrį: „Kartu su vaistais gauname ne tik veikliąją medžiagą, bet dar daugybę papildomų cheminių medžiagų, per metus „suvalgome“ nemažą kiekį lūpdažio, o netgi nedidelė tatuiruotė sudirgina imuninę sistemą. Cheminė medžiaga niekad nebus suderinama su normaliu ląstelės gyvenimu, todėl nieko ant savęs ir į save nereikia dėti be reikalo.“ Atsargumas, žinių atnaujinimas ir reguliarūs patikrinimai padeda sumažinti rizikas, neatsisakant priežiūros ir estetinių poreikių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.