Tarptautinei diabeto dienai paminėti skleidžiama žinia: cukrinis diabetas Lietuvoje – viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų. Nors moderni medicina siūlo priemones veiksmingai ligai valdyti, svarbiausias — laiku nustatymas ir prevencija. Gyventojų sąmoningumas dar nepakankamas, todėl daugelis atvejų diagnozuojami per vėlai, kai jau atsiranda komplikacijų.
Simptomai lieka nepastebėti
Diabetas neretai vystosi lėtai, o pradiniai požymiai painiojami su nuovargiu ar gyvenimo įtampa. Dėl to žmonės prisitaiko ir neieško medicininės pagalbos, manydami, kad „jei neskauda, tai viskas gerai“. Kaip perspėja šeimos gydytoja Danutė Krylovienė:
„Cukrinis diabetas dažnu atveju vystosi tyliai, ir jo simptomai atsiranda pamažu, o žmonės prie jų prisitaiko priskirdami juos nuovargiui, stresui ar pervargimui.
Dažnai vadovaujamasi tokia logika, kad jei neskauda, tai atrodo, kad viskas gerai. Todėl liga vystosi nepastebimai ir būna nustatoma pavėluotai“, – aiškina gydytoja.
Įspėjamieji ženklai, kuriuos verta rimtai įvertinti, – padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis silpnumas, atsiradę regėjimo pokyčiai. Pastebėjus bent kelis iš jų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti paprastus kraujo tyrimus.
Kaip diabetą atpažinti laiku
Skiriami du pagrindiniai tipai: pirmojo tipo diabetas dažniau prasideda ūmiai ir gali pasireikšti greitai progresuojančiais simptomais, o antrojo tipo diabetas vystosi lėtai per mėnesius ar metus. D. Krylovienė pabrėžia, kad pirmojo tipo atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba:
„Jis dažniau diagnozuojamas vaikams, paaugliams ar jauniems asmenims. Tokiu atveju žmogus gali jausti pykinimą, vaisių kvapą iš burnos, greitą kvėpavimą ar net sumišimą – tai gali būti gyvybei pavojingos diabetinės ketoacidozės požymiai“, – teigia D. Krylovienė.
Antrojo tipo diabetas dažnai nustatomas atsitiktinai, atlikus įprastus kraujo tyrimus, todėl medikų rekomendacija – profilaktiškai tirti gliukozės kiekį. Gydytoja pataria nuo 33–35 metų tikrintis bent kas trejus metus, o rizikos grupėms – dažniau, kas vienerius–pusantrų metų.
Prevencija ir kasdieniai veiksmai
Didelę reikšmę turi gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas. Pasak gydytojos, net 58 proc. atvejų riziką sumažinti galima pakeitus kasdienius įpročius. Rekomenduojama pusę lėkštės užpildyti daržovėmis, rinktis pilno grūdo produktus, žuvį ir liesą mėsą, vengti persivalgymo bei naktinių užkandžiavimų.
Rūkant ir vartojant daug alkoholio didėja atsparumas insulinui, taigi šie įpročiai spartina ligos vystymąsi. Fizinis aktyvumas — bent 150 minučių per savaitę — padeda palaikyti cukraus kiekį kraujyje stabilesnį.
Profilaktika ir tyrimai
Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad prevencija tampa vis labiau įprasta: „Pastebime augantį gyventojų sąmoningumą – gyvendami aktyviu ir įtemptu tempu, vis daugiau žmonių supranta, kad tyrimai dėl cukraus ar cholesterolio kiekio kraujyje padeda laiku pastebėti neigiamus sveikatos pokyčius. Prevencija vis dažniau tampa kasdienės sveikatos priežiūros dalimi.
Kai žmogus reguliariai tikrina savo sveikatą ir domisi tyrimų rezultatais, jis gali sumažinti ligų riziką. Diabetas yra svarbus pavyzdys, kai laiku pastebėtas pokytis gali nulemti viso gyvenimo kokybę”, – pabrėžia ekspertas.
Reguliarūs tyrimai leidžia anksti nustatyti ligą ir imtis veiksmų, kurie apsaugo nuo nervų, inkstų bei širdies ir kraujagyslių komplikacijų. Tai investicija į ilgalaikę gyvenimo kokybę ir sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.