Vaistininkė paaiškina: kaip nesupainioti kalio jodido, joduoto povidono ir mikroelemento jodo?

Pastaruoju laikotarpiu pacientai dažnai klausia vaistininkų apie skirtingus jodo pavidalus: ką reiškia mikroelementas jodas, kuo skiriasi kalio jodidas nuo joduoto povidono ir kada kurį preparatą reikėtų naudoti. Šiame tekste aiškiai ir paprastai paaiškinsime skirtumus, pateiksime praktinius patarimus ir perspėjimus, kada būtina kreiptis į specialistą.

Kas yra jodas ir kodėl jis svarbus?

Jodas yra esminis mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų – tiroksino ir trijodtironino – gamybai. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, vystymąsi ir daugelį kitų fiziologinių procesų. Žmogaus organizmas jodo negamina, todėl jis turi būti gaunamas su maistu arba papildais: dažniausiai iš jūros gėrybių, joduotos druskos, pieno produktų ir kiaušinių.

„Skydliaukės padidėjimas arba gūžys – vienas iš pagrindinių jodo trūkumo požymių.

O jodo trūkumo sukelta hipotirozė gali sulėtinti medžiagų apykaitą, todėl žmogus gali priaugti svorio net ir nepakeitus mitybos ar fizinio aktyvumo įpročių, patirti nuotaikos svyravimus, depresiją, patirti reprodukcinių sunkumų.

Šalia to gali kilti atminties problemų, menstruacinio ciklo sutrikimų, gali pasikeisti odos būklė, atsirasti sausumas, pleiskanojimas, plaukų slinkimas, raumenų silpnumas“, – vardija vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Kuo skiriasi mikroelementas jodas, kalio jodidas ir joduotas povidonas?

Mikroelementas jodas paprastai reiškia jodą kaip mitybos sudedamąją dalį arba maisto papildų komponentą, skirtą ilgalaikiam organizmo aprūpinimui. Kalio jodidas (KI) – tai konkretus druskinis preparatas, kuriuo papildoma skydliaukės jodo atsarga tam tikromis ypatingomis sąlygomis. Joduotas povidonas (pvz., povidono jodas) – tai antiseptinė priemonė, skirta tik išoriniam naudojimui: žaizdų dezinfekcijai, odos paruošimui prieš operacijas ir pan.

„Per didelis jodo kiekis organizme gali būti susijęs su per dažnu jodo maisto papildų vartojimu, arba kai vartojami atskiri jodo preparatai ir multivitaminai kuriuose yra jodo.

Su jodo preparatais reikėtų elgtis labai atsakingai ir atsargiai, nes jodo perdozavimas gali sukelti didesnių problemų negu jo nedidelis trūkumas“, – pažymi vaistininkė.

Joduotas povidonas – tik išoriškai

Joduotas povidonas yra efektyvus antiseptikas, naikina bakterijas, grybelius ir dalį virusų, todėl plačiai naudojamas namų vaistinėlėse. Tačiau jis skirtas tik odai. „Labai svarbu įsidėmėti, kad joduotas povidonas gali būti naudojamas tik išoriškai. Kadangi antiseptinėse priemonėse jodo koncentracija yra didelė, nurijus net mažą jo kiekį gali kilti perdozavimas ir toksiškumas.

Per didelės jodo dozės gali pažeisti skydliaukę ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip hipotirozė, hipertiroidizmas ar skydliaukės uždegimas.

Jodo tirpalo ar tepalo vartojimas per burną gali sukelti gleivinių ir virškinimo trakto dirginimą, nudegimus, opas ir apsinuodijimą“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Kalio jodidas ir radiacinė apsauga

Kalio jodido tabletės skiriamos ne kaip kasdieniai papildai, o specifinei paskirčiai: apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo absorbcijos avarijų atveju. Išgėrus laiku, skydliaukė prisotinama stabiliuoju jodu, todėl nesiorientuos į radioaktyvųjį jodą. „Pasklidusios radioaktyvaus jodo dalelėms besikaupiant žmogaus skydliaukėje, ilgainiui galima susirgti onkologinėmis ligomis.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kalio jodido tabletės gali būti vartojamos tik nurodžius Lietuvos Respublikos vyriausybei arba Sveikatos apsaugos ministerijai ir tik nurodytomis dozėmis“, – įspėja vaistininkė.

Praktiniai patarimai ir kada kreiptis

Jeigu rūpi kasdienis jodo vartojimas, svarbiausia – įvertinti mitybą ir, esant abejonėms, atlikti tyrimus ar pasitarti su gydytoju. Venkite savarankiško papildų derinimo su jodu turinčiais multivitaminais. Nėščiosios, maitinančios moterys ir vaikai turi ypač atsargiai vertinti papildus ir visada pasitarti su gydytoju.

„Visais atvejais rūpinantis savo ir artimųjų sveikata reikia išlikti budriems, vadovautis patvirtinta informacija ir veikti tikslingai.

Jei trūksta tam tikrų žinių, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, nebandykite užsiimti savigyda“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *