Endometriozė yra lėtinė ir sudėtingai diagnozuojama moterų liga, kuri paveikia apie 10 % reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai reiškia, kad ši liga serga net apie 190 milijonų moterų. Lietuvoje oficialiai endometriozė diagnozuota daugiau nei 14 tūkst. pacientėms, tačiau specialistai teigia, kad realūs sergančiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni.
Kas yra endometriozė ir kodėl ji sunkiai nustatoma?
Endometriozė – tai būklė, kai gimdos gleivinė, kitaip vadinama endometriumu, atsiranda už gimdos ribų. Dažniausiai endometriumo ląstelės gali būti aptinkamos kiaušidėse, kiaušintakiuose, šlapimo pūslėje, net ir tiesiojoje žarnoje ar retais atvejais plaučiuose. Tokia išplitusi gleivinė sukelia uždegiminius procesus, audinių randėjimą ir skausmingus pojūčius.
Šios ligos diagnozė yra ypač sudėtinga dėl jos simptomų įvairovės. Endometriozę neretai vadina „imituojančia liga“, nes jos požymiai gali būti labai panašūs į kitų ligų, dėl ko dažnai vėluojama nustatyti teisingą diagnozę. Kai kurios moterys net nesikreipia į gydytojus, nes liga kartais gali pasireikšti visiškai be simptomų, tačiau tokiu atveju gresia rimtesni sveikatos sutrikimai, įskaitant nevaisingumą.
Simptomai – nuo skausmo iki nevaisingumo
Dažniausi endometriozės simptomai yra skaudžios mėnesinės (dismenorėja), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija), lėtiniai dubens skausmai, taip pat skausmas ovuliacijos metu. Be to, ligai gali būti būdingi šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, cikliniai pilvo pūtimas, žarnyno veiklos sutrikimai bei galvos svaigimas ir nuovargis. Kai kurios moterys gali pastebėti rudų išskyrų atsiradimą – tai vadinamos „šokoladinės“ išskyros, kurios yra vienas iš reikšmingų endometriozės požymių.
Tačiau reikia pabrėžti, kad šie simptomai nėra būdingi tik endometriozei, todėl labai svarbu atidžiai ir profesionaliai įvertinti pacienčių sveikatos būklę.
Tiksliausia liga diagnozuoti yra laparoskopinė operacija, kai chirurginiu būdu apžiūrimi dubens ir pilvo organai bei randami endometriozės židiniai.
Atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Medicinos ekspertai dar neatskleidė visų endometriozės priežasčių, tačiau išskiriama kelių svarbių veiksnių įtaka jos vystymuisi. Tai – hormonų disbalansas, genetinis paveldimumas, imuninės sistemos sutrikimai bei galimos aplinkos taršos įtakos. Ši liga dažniau nustatoma europietiško tipo moterims, ypač toms, kurios anksti pradėjo mėnesines, turi trumpą menstruacinį ciklą, sunkių mėnesinių arba turi šeimos anamnezėje endometriozę sergančių giminaičių. Rizikos grupėje taip pat yra moterys, kurios nėra gimdžiusios, arba turinčios lytinių organų anatomines ydas.
Gydymas ir gyvenimo kokybės gerinimas
Nors endometriozė yra nepagydoma liga, galima veiksmingai kontroliuoti jos eigą ir sumažinti nemalonius simptomus. Gydymas parenkamas kiekvienai moteriai individualiai, atsižvelgiant į jos amžių, ligos stadiją, nusiskundimus, nėštumo planus ir gyvenimo būdą. Taikomi hormoniniai vaistai slopina endometriumo augimą arba lėtina ligos progresavimą, o chirurginė intervencija leidžia pašalinti endometriozės židinius. Dažnai medikamentinis gydymas skiriamas kartu su chirurginiu.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinį moters gerbūvį. Lėtiniai skausmai, nevaisingumas ir kiti simptomai gali neigiamai paveikti emocinę būseną, santykius ir darbą. Todėl gydymo procese rekomenduojama suderinti medicininę pagalbą su psichologine ar psichoterapine parama.
Prevencija ir svarba laiku kreiptis pagalbos
Laiku nustatyta diagnozė leidžia ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką, ypatingai susijusią su nevaisingumu. Nors kai kuriais atvejais rekomenduojama nėštumas laikomas natūraliu gydymu endometriozės simptomams, reikia suprasti, jog tai nėra universali priemonė. Kai kurios moterys po gimdymo gali patirti ligos paūmėjimą.
Jei moteris, serganti endometrioze, natūraliai nepastoja per pusę metų ar ilgiau, svarbu kreiptis į vaisingumo specialistus. Šiuolaikinės medicinos priemonės, tokios kaip specifiškas medikamentinis gydymas ar pagalbinis apvaisinimas, gali padėti įveikti nevaisingumą ir suteikti galimybę turėti vaikų.
Akušerė-ginekologė Akvilė Vilkaitienė ragina moteris nelaukti ir laiku kreiptis pagalbos, nes ankstyva diagnostika ir individualiai parinktas gydymas ženkliai pagerina gydymo sėkmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.