Druska yra vienas labiausiai paplitusių prieskonių mūsų virtuvėse, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jos vaidmuo mityboje tapo ginčytinas dėl ryšio su padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ligomis. Tradicinė rafinuota valgomoji druska dažnai yra labai apdorota ir sudaryta daugiausia iš natrio chlorido (NaCl). Tai skatina domėjimąsi alternatyvomis, tarp kurių dažnai minima rožinė Himalajų druska.
Kuo Himalajų druska skiriasi nuo įprastos?
Specialistai teigia, kad pagrindinis skirtumas yra apdorojimo lygis ir mineralinė sudėtis. Himalajų druska yra gaunama natūraliuose druskų sluoksniuose, ją iškasa rankiniu ar pusiau mechanizuotu būdu ir retai perdirba taip intensyviai kaip stambiąją valgomąją druską. Dėl to ji išsaugo įvairius mikroelementus, kurių įprastoje rafinuotoje druskoje beveik nebėra.
Gydytojas Josephas Mercola paaiškino, kuo šis produktas skiriasi nuo kitų:
– Tai aukščiausia natūralios druskos rūšis;
– Žiūrint per elektroninį mikroskopą galima pamatyti, kad ji turi puikią kristalinę struktūrą;
– Ji iškasama bei plaunama rankomis;
– Kristalinė druska yra apsaugota nuo elektromagnetinių laukų;
– Ši druska gaunama iš tyrų plotų, kur nėra aplinkos teršalų;
– Himalajų druska nėra riboto galiojimo laiko ir nereikia silikoninių pakuočių, kad būtų išvengta sulipimo į gumulėlius.
Toks aprašymas pabrėžia produkto natūralumą ir grynumą. Teiginiams apie mineralų gausą paprastai pridedama informacija, kad šiame druskos tipe yra daugiau nei 80 įvairių mineralų ir mikroelementų. Lyginant su jūros druska, Himalajų druskoje gali būti santykinai mažiau natrio ir daugiau kalio, tačiau konkrečios proporcijos priklauso nuo kasyklos bei gaminio kokybės.
Tyrimai ir praktinė reikšmė sveikatai
Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad moksliniai tyrimai apie skirtingų druskų tiesioginį poveikį sveikatai nėra vienareikšmiai. Istoriniai duomenys rodo, kad mūsų protėviai suvartojo kitokius mineralų kiekius nei mes šiandien, tačiau šiuolaikinė mityba, apdirbti produktai ir gyvensenos veiksniai daro didesnį poveikį negu vien druskos rūšis.
Be to, per mažas natrio vartojimas taip pat gali turėti neigiamų padarinių, todėl svarbu rasti pusiausvyrą.
Gydytojas taip pat pažymėjo: „Visos kristalinės druskos turimos mineralinės medžiagos ir mikroelementai yra koloidinio pavidalo, tai reiškia, kad yra labiau absorbuojamos formos. Druska iš Himalajų neapsunkina kūno, kaip kitos druskos. Organizmui labai sunku įsisavinti kristalinės druskos perteklių, nes yra galingas ir veiksmingas grįžtamasis ryšys, reguliuojantis šį procesą. Ši druska skatina sveiką pusiausvyrą ir neprisideda prie aukšto kraujo spaudimo. Kai kalbama apie natūralios druskos galią, niekas negali prilygti Himalajų druskai“.
Vis dėlto praktiškai svarbiausia yra bendra druskos suvartojimo kontrolė: nepaisant druskos rūšies, didelis natrio kiekis maiste (ypač perdirbtame) siejamas su padidėjusia kraujospūdžio rizika. Todėl jei nusprendžiate pereiti prie Himalajų druskos, darykite tai kaip dalį visapusiškesnės mitybos strategijos — mažinkite perdirbtų produktų kiekį, stebėkite druskos suvartojimą ir konsultuokitės su gydytoju ar mitybos specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.