Kepenys – vienas svarbiausių, bet dažnai neįvertinamų žmogaus organų. Jos atlieka daug funkcijų: filtruoja toksinus, dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina baltymus ir tulžį. Dėl savo gebėjimo kompensuoti pažeidimus kepenys gali ilgai „tyliai“ funkcionuoti, kol pažeidimai tampa reikšmingi. Dėl to gydytojai jas vadina „tyliuoju organu“ ir ragina dėmesį skirti prevencijai bei ankstyvai diagnostikai.
Kodėl kepenys tyliai serga?
Statistika rodo, kad lėtinės kepenų ligos pasaulyje auga: kasmet dėl jų miršta milijonai žmonių, o cirozė ir kepenų vėžys išlieka rimtomis pasekmėmis. „Kepenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių – jos gali būti paveldimos, ūminės ar lėtinės, pirminės arba susiformavusios kaip kitų ligų pasekmė. Tačiau nemažą dalį rizikos lemia ir mūsų mityba: per mažai baltymų bei vitaminų, per daug riebaus, cholesterolio gausaus maisto ar paprasčiausi persivalgymai“, – sako V. Ligeikaitė. Be to, didelę įtaką turi nutukimas, metabolinis sindromas, diabetas ir vaistų vartojimas.
Kaip atpažinti pirmuosius požymius?
Ankstyvosiose kepenų ligų stadijose simptomai dažnai nepastebimi arba būna nespecifiniai: nuovargis, apetito praradimas, pykinimas. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, odos pageltimas, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, niežulys, patinimai ar pilvo pūtimas. Svarbu žinoti, kad skausmo receptoriai kepenyse labai riboti, todėl skausmas nėra patikimas rodiklis ankstyvai ligai nustatyti.
Prevencijos priemonės ir diagnostika
Geriau už gydymą – prevencija. Pagrindiniai rekomenduojami žingsniai: subalansuota mityba (daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir mažiau rafinuotų angliavandenių bei transriebalų), reguliari fizinė veikla, svorio kontrolė, saikingas alkoholio vartojimas ir rūkymo vengimas. Taip pat svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolį. Reguliarūs profilaktiniai kraujo tyrimai (ALT, AST, bilirubinas) bei gydytojo apžiūra padeda anksti aptikti pakitimus.
Vaistai, antibiotikai ir papildomas poveikis
Neracionalus vaistų vartojimas – rimta kepenų rizika. Antibiotikai sudaro didelę dalį vaistų sukeltų kepenų pažeidimų, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir nerizikuoti savarankišku gydymu. Taip pat reikia informuoti gydytoją apie visus vartojamus preparatus, įskaitant papildus ir augalinius preparatus.
Natūralūs sprendimai ir gydytojo rekomendacijos
Vis daugiau dėmesio skiriama natūraliems papildams, kurie gali padėti apsaugoti kepenis kaip papildoma priemonė. „Silimarinas – biologiškai aktyvi tikrojo margainio sėklų veiklioji medžiaga. Tai natūralus junginys, saugantis kepenų ląsteles ir padedantis joms atsinaujinti. Silimarinas veikia kaip stiprus antioksidantas – neutralizuoja laisvuosius radikalus, nukenksmina toksinus ir apsaugo kepenis nuo jų žalingo poveikio, trukdo nuodingoms medžiagoms prasiskverbti į ląsteles. Silimarinas jau seniai naudojamas gydant lėtines kepenų ligas – moksliniai tyrimai rodo, kad šis junginys gali beveik trečdaliu sumažinti vaistų sukeltos kepenų pažaidos riziką, stiprinti natūralius kepenų apsaugos mechanizmus ir padėti išlaikyti jų sveikatą”, – pažymi gydytoja.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad jokie papildai negali pakeisti gydytojo priežiūros. Esant įtarimams ar nustatytoms kepenų problemoms, būtina kreiptis į specialistą ir laikytis gydytojo nurodymų. Laiku imamasi priemonių, keičiamas gyvenimo būdas ir atliekami tyrimai – tai raktas į kepenų sveikatą ir ilgalaikę gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.