Bulimija – tai kompleksinis psichikos ir elgesio sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik persivalgymu, bet ir nuolatiniu kaltės, gėdos jausmu, kontrolės praradimu bei bandymais situaciją ištaisyti vėmimu ar kitomis kompensacinėmis priemonėmis. 45 metų Inesos (vardas pakeistas) pasakojimas iliustruoja, kaip liga gali lydėti žmogų daugelį metų, slėptis nuo aplinkinių ir griauti santykius bei kasdienį funkcionavimą.
Inesos patirtis ir ligos pradžia
– Kada pirmą kartą pajutote, kad Jūsų valgymo įpročiai virto problema?
– Tada man atrodė kaip tai yra paprasčiausias _sveikatinimasis_ ar svorio metimas, sveikas valgymas, nesveikų maisto produktų atsisakymas. Todėl iš pradžių man neatrodė, kad tai kokia nors problema, ir išorė man tai liudijo. Mano kūno apimtys džiugino, visi aplinkiniai taip pat gyrė mane.
Inesa prisimena, kad viskas prasidėjo nuo griežtų dietų ir bado epizodų, po kurių atsirasdavo stiprūs persivalgymo potraukiai. Vienas persivalgymo epizodas, o kartu ir atradimas, kad maistą galima „ištrinti“ vėmimu, tapo lemtingu momentu. Netrukus tai virto įprastu elgesiu: valgymas, kaltė, vėmimas, menama kontrolė ir laikinai sugrįžusi ramybė.
Trigeriai, slėpimas ir socialinė izoliacija
– Ar turite trigerių?
Inesa atskleidžia, kad pradžioje ji manė, jog persivalgymai yra fiziologinis atsakas į ribojančias dietas. Vėliau suprato, kad daugeliu atvejų priežastis slypi emocijose: vienišumas, nerimas, nesuvaldytos neigiamos emocijos virsta persivalgymu, o vėliau įsijungia kompensacija. Tai – ne kaltės dėl vieno netinkamo valgymo epizodas, o ilgalaikė problema, kuri pamažu užgožia visą gyvenimą.
Kasdieniai pasirinkimai tapo kančia: eiti užsisakyti kavos su drauge reiškė galvoti apie maistą prie stalo, siaubą dėl to, ką darysi vėliau. Socialinis gyvenimas sunyko, nes nuolatinis kontrolės siekis ir gydymo vengimas atėmė energiją ir norą bendrauti.
Kelias į pagalbą ir svarbiausi patarimai
Inesa atvirai prisipažįsta, kad ilgai vengė kreiptis pagalbos ir net gydydamasi slėpė tikrąją problemą.
Tik prasidėjus depresijai ir krizėms ji pradėjo lankytis dienos stacionare ir valgymo sutrikimų centre. Jos patirtis rodo, kaip svarbu laiku atpažinti požymius ir nedelsti su specialistų pagalba.
Patarimas tiems, kurie slepia bulimiją: pripažinkite sau, kad liga jus valdo, ir ieškokite žmogaus, kuriuo galite pasitikėti. Svarbiausia – pradėti kalbėti mažais žingsneliais ir kreiptis į specialistus. Pagalba yra, ir ją verta priimti: gydymas apima psichoterapiją, psichiatrijos priežiūrą bei mitybos specialistų konsultacijas.
Jei ieškote pagalbos, galite kreiptis į Valgymo sutrikimų liniją tel. 8 631 22777, Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centrą (Vilnius) arba Valgymo sutrikimų centrą VšĮ Vasaros ligoninėje tel. (8 5) 262 59 79. Taip pat informacinės platformos teikia naudingą pagalbą sergantiems ir jų artimiesiems.
Inesos pasakojimas primena, kad bulimija gali būti ilgai slepiama, o žmogus gali atrodyti „normalus“ iš išorės. Atvirumas ir profesionali pagalba – pirmieji žingsniai išeiti iš užburto rato ir atstatyti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.