Daugiavaikė lietuvių šeima, gyvenusi Vokietijoje, susidūrė su dramatiškaus pobūdžio sprendimu – Jaunimo reikalų tarnyba (Jugendamt) paėmė visus keturis jų vaikus. Šeima teigia, kad sprendimas priimtas dėl vyriausiojo sūnaus pavėluoto patekimo į pirmą klasę ir gydytojų išvadų, tačiau tėvai pabrėžia, jog buvo tinkamai prižiūrėti ir siekė specialistų pagalbos. Dabar jie siekia galimybės sugrąžinti vaikų prisirišimą prie tėvų ir grįžti į Lietuvą.
Kas nutiko ir kaip prasidėjo
Pasak tėvų, problema prasidėjo prieš porą metų, kai vyriausias sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę ir kurį laiką mokyklos lankymas buvo nereguliarus. Po to, kai šeima kreipėsi į Sozialpädiatrisches Zentrum (SPC) dėl vaiko sveikatos ir elgesio sunkumų, specialistai rekomendavo, kad vaikui galbūt būtų geriau augti ne su tėvais. Po šios išvados, kaip teigia tėvai, buvo paimtas ir vėliau — kiti trys vaikai.
„Tikimės, kad po paviešintos istorijos mūsų šalies politikai ar kiti atsakingi pareigūnai atkreips dėmesį į mūsų situaciją. Juk tie vaikai yra Lietuvos piliečiai“, – sako sutuoktiniai.
Kodėl paimti visi vaikai?
Jaunimo tarnyba sprendimą argumentavo tuo, kad nenorėjo rizikuoti, jog panaši situacija kartotųsi su kitais vaikais. Tėvai pasakoja, kad patys planavo po metų sugrįžti į Lietuvą, tačiau netikėtas sprendimas pakeitė jų planus ir atėmė galimybę pasiruošti grįžimui bei būsto pirkimui gimtinėje.
„Už ką mane paimate?“. Jie atsakė, kad dėl to, jog anksčiau jis nelankė mokyklos”, – taip pasakojimą apie pirmąsias kontakto su tarnyba minutes prisiminė šeima.
Teisinės galimybės ir tarptautinis aspektas
Šeima skundėsi, kad Vokietijos teismai jau tris kartus nusprendė negrąžinti vaikų, o tėvams laikinai apribotos tėvų teisės. Lietuvos institucijos atsakė, kad neįsikiša į kitos valstybės jurisdikciją, o konsulinė pagalba, pasak tėvų, buvo ribota.
Teisininkė Agnė Gredeckaitė komentavo: „Siūlyčiau tikrai nepraleisti dar galimybės, jei tokia yra, pasinaudoti skundo teise, tačiau atrodo, kad tėvai šiek tiek per vėlai susigriebė, kadangi jau yra apribotos ir tėvystės teisės. Dažniausiai siūlome pirmiausia bendradarbiauti su vietos institucijomis, vykdyti jų reikalavimus, o atgavus vaikus, iškart grįžti į Lietuvą. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju gali būti smarkiai pavėluota”, – apgailestavo ji.
„Įsivaizduokite, jei mums kažkas iš šalies pradėtų sakyti, kaip reikia gyventi. Taigi, tai galioja ir Vokietijos atveju”, – apibendrino A. Gredeckaitė.
Emocinės pasekmės vaikams ir šeimai
Šeima skundžiasi, kad vaikai gyvena atskirai — du vyresnieji globos namų grupėse, du jaunesnieji pas skirtingas globėjas — ir praktiškai nemato vienas kito. Tėvai pabrėžia, kad prarandamas ryšys su gimtąja kalba ir tarpusavio bendravimas. „Vaikai jau pradeda pamiršti gimtąją kalbą”, – sako motina. Ilgalaikės vaikų emocinės ir kalbinės raidos rizikos turi būti įvertintos nepriklausomai ir su specialistų įsikišimu.
Šeima ragina visuomenę ir atsakingus pareigūnus atkreipti dėmesį į bylos aplinkybes bei ieško teisinės ir humanitarinės paramos, siekdama susigrąžinti vaikų globą ir užtikrinti jų gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.