Europos Parlamento nario Petro Gražulio ir Birutės Navickaitės šeimoje įvyko rimtas posūkis – poros dukra laikinai perduota globėjams. Šis sprendimas sukėlė viešų komentarų iš abiejų tėvų ir reikalauja ne tik asmeninių, bet ir institucinių reakcijų, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
P. Gražulio komentaras ir tolimesni veiksmai
Europarlamentaras patvirtino, kad dukra „iš tiesų dabar yra perduota globėjams“ ir pažadėjo nedelsiant sugrįžti iš užsienio. Jis atvirai kalbėjo apie sudėtingą situaciją ir būtinybę koordinuoti veiksmus su Vaiko teisių tarnyba:
„Žinau, kad perduota globėjams… Vakar vakare surado Birutę neblaivią… Bet tai jau vyksta seniai, čia kasdienybė, nors Vaiko teisių tarnyba nelabai tuo tikėjo… O dabar aš pats jau sėdu į mašiną ir važiuosiu į oro uostą, grįšiu vakare į Vilnių, o ryt devintą valandą būsiu jau Palangos Vaiko teisių tarnyboje, žiūrėsim, ką daryti“.
Jis atkreipė dėmesį į praktinius sunkumus: vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, mokykla Palangoje, o politiko dažni užsienio reikalai apsunkina galimybę iš karto perimti globą. Taip pat jis pabrėžė, kad santykiai su vaiką auginančia šiuo metu moterimi buvo įtempti ir kad istorija su vaikų priežiūra kartojasi.
Motinos versija
Birutė Navickaitė savo socialinio tinklo įrašuose nurodė kitokią įvykio versiją. Ji teigia, kad vakare susisuko su draugišku žmogumi, kuriam sumokėjo prižiūrėti vaiką, o vėliau policija ir vaiko teisių specialistai dukrą pasiėmė iš blaivaus žmogaus. Jos žodžiai skambėjo taip:
„Vakar su aukle mes sugalvojome išgerti alaus. Pakvietėme žmogų, auklės vyrą, kad jis prižiūrėtų vaiką, sumokėjome jam. Aš visada tokiais atvejais linkusi pasikviesti kažkokį žmogų, kad nebaliavotume prie vaiko. Tai naktį policija su vaiko teisėmis iš blaivaus žmogaus mano vaiką išsivežė.
Mano dukrą pasiėmė iš žmogaus, pasamdyto ją prižiūrėti, ir išvežė pas globėjus“.
Vaiko teisių tarnybos paaiškinimas
Valstybės vaiko teisių gynėjai pabrėžė, kad kiekvieną pranešimą apie galimą riziką vaikui nagrinėja individualiai, įvertina aplinkybes ir imasi priemonių, jei būtina užtikrinti vaiko saugumą. Tarnybos atstovės komentare akcentuojama šitaip:
„Tokie atvejai kaip galimas netinkamas elgesys su vaiku, neatliepiami vaiko poreikiai ar galimas smurtas prieš vaiką yra laikomi galimais vaiko teisių pažeidimais. Vis dėlto kiekviena situacija yra individuali, todėl vaiko teisių gynėjams kiekvienu atveju svarbu įvertinti visas aplinkybes, siekiant išsiaiškinti, kaip užtikrinami vaiko interesai.
Gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į vaiko buvimo vietą ir vertina situaciją – kas rūpinasi vaiku, ar jo gyvenamoji aplinka atitinka poreikius, ar užtikrinamas jo saugumas, išklauso vaiko, jei jis pagal savo amžių gali ją išreikšti, tėvų nuomones dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos.
Ne išimtis ir šis atvejis. Gavę informaciją apie galimai pažeidžiamas vaiko teises vaiko teisių gynėjai nedelsdami reagavo – vyko į šeimos gyvenamąją vietą, aiškinosi pranešimo aplinkybes, siekė pabendrauti su vaiku ir jo mama. Telefonu pabendravo su vaiko tėvu.
Atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes ir siekiant užtikrinti vaiko saugumą bei būtiniausius jo poreikius, vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka…. Esant poreikiui, šeimai bus inicijuota reikalinga pagalba, kurią teiktų Palangos miesto socialinių paslaugų centras.“
Ką reiškia tai šeimai ir bendruomenei
Toks atvejis kelia daug klausimų apie šeimos paramą, institucijų darbą ir bendruomenės vaidmenį. Svarbu pabrėžti, kad prioritetas – užtikrinti vaiko saugumą ir emocinę gerovę. Jeigu šeima susiduria su sunkumais, būtina operatyviai kreiptis pagalbos į specialistus ir bendradarbiauti su vaiko teisių tarnyba bei socialiniais partneriais, kad būtų rasti ilgaamžiški sprendimai vaiko interesams užtikrinti.