Baltos juostos, matomos danguje už lėktuvų, jau daug metų kursto vieną garsiausių sąmokslo teorijų – vadinamuosius „chemtreilus“. Dalis visuomenės įsitikinusi, kad tai tyčia purškiamos cheminių medžiagų juostos, tačiau mokslinė analizė rodo kitką: daugumą stebimų reiškinių galima paaiškinti fizika, orų sąlygomis ir įprastu aviacinio degimo poveikiu.
Kas iš tikrųjų yra kondensaciniai pėdsakai?
Ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai danguje matomi baltieji pėdsakai nėra cheminės programos rezultatas, o vadinamieji kondensaciniai pėdsakai (angl. contrails) – aukštai susiformuojantys ploni ledo kristalų debesys. Juos lemia oro temperatūra, drėgnumas ir lėktuvo išmetamos dujos.
„Kad susidarytų kondensaciniai pėdsakai, oras, kuriuo skrenda lėktuvas, turi būti pakankamai šaltas ir drėgnas. Jei oras per šiltas, jie nesusidarys. Jei pakankamai šaltas, bet per sausas, pėdsakai gali atsirasti, tačiau išnyks vos per kelias sekundes“, – aiškino mokslininkas.
Ar tai reiškia, kad lėktuvai neša jokį taršos pavojų?
Realybė yra dviprasmiška: lėktuvų varikliai iš tiesų išmeta teršalus – anglies dioksidą, azoto oksidus, suodžius ir mažas metalų daleles. Tačiau šie teršalai nesudaro tų baltųjų juostų struktūros. Kondensaciniai pėdsakai susidaro dėl vandens garų kondensacijos ir jų užšalimo aukštame ore. Kartais pėdsakai keičia spalvą – gelsvą, rausvą ar melsvą atspalvį – tačiau tai dažniausiai paaiškinama šviesos sklaida ir saulės kampu, o ne specialiomis chemikalų kompozicijomis.
Poveikis klimatui ir moksliniai stebėjimai
Nors „chemtreilų“ idėja neturi mokslinio pagrindo, kondensaciniai pėdsakai tikrai daro poveikį klimato sistemai. Jie veikia panašiai kaip plona antklodė – dalinai sulaiko nuo Žemės sklindantį šilumos srautą ir taip prisideda prie regioninio šiltėjimo, kartu atspindėdami dalį Saulės spindulių.
Per COVID-19 pandemiją sumažėjęs oro skrydžių skaičius leido stebėti klimato reakcijas į mažesnį pėdsakų kiekį: tyrimai parodė nedidelį paviršiaus atvėsimą.
Profesoriaus M. Stettlerio vertinimu, kondensaciniai pėdsakai sudaro maždaug pusę viso aviacijos poveikio klimato kaitai ir apie 1 proc. bendro žmonių sukelto klimato kaitos poveikio.
Debesų sėja, geoinžinerija ir reguliavimas
Žmonės iš tiesų eksperimentuoja su orų modifikavimu: debesų sėja naudojama skatinant kritulius, o geoinžinerijos idėjos siekia sumažinti saulės šviesos įtaką Žemei. Tokie projektai vykdomi atviresniuose rėmuose ir dažnai reikalauja valstybinių leidimų bei mokslinio pagrindimo. Pasaulio meteorologijos organizacija ragina, kad orų modifikavimo projektai būtų grindžiami tyrimais ir skaidrumu.
Tačiau kritikai perspėja apie neprognozuojamas pasekmes: „į atmosferą išmetami aerozoliai gali ne tik paveikti ozono sluoksnį, bet ir sutrikdyti klimato sistemas įvairiuose pasaulio regionuose“, deklaravo Valérie Masson-Delmotte.
Kodėl sąmokslo teorija išlieka?
Socialinė psichologija paaiškina, kodėl „chemtreilų“ idėja plinta: žmonės linkę ieškoti sudėtingesnių paaiškinimų neįprastiems reiškiniams, o socialiniai tinklai palengvina greitą informacijos sklaidą.
„Žmonės linkę manyti, kad už visko slypi didesnis paaiškinimas arba kažkas, ko visuomenė nežino. Socialiniai tinklai leidžia tokioms teorijoms plisti itin greitai, nes jas lengva rasti ir dalytis“, – aiškino ji.
Galutinis verdiktas – matomi baltieji pėdsakai daugeliu atvejų yra natūralus atmosferos reiškinys, nors aviacijos išmetamųjų teršalų ir atmosferos modifikavimo praktikos kelia rimtų ir pagrįstų klausimų apie klimato pokyčius bei reguliavimą. Skirtumas tarp konspirologijos ir mokslo diskusijos yra tas, kad antrajai reikia įrodymų, viešumo ir nuoseklių tyrimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.