Seime svarstomos pataisos, kurios žada sustiprinti kontrolę gatvėse ir sustabdyti pavojingą elgesį elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojų atžvilgiu. Siūlomos naujovės apima didesnes baudas – iki 200 eurų už pakartotinius ir piktybinius pažeidimus – bei galimą transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat siūloma išplėsti priverstinio kontrolės atlikimo teisę: ne tik policija, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai galėtų stabdyti ir tikrinti eismo dalyvius.
Statistika ir pavojai gatvėse
Policijos duomenimis, per pirmuosius penkis metų mėnesius užfiksuota 2440 elektrinių mikrojudumo priemonių ir elektrinių dviračių vairuotojų pažeidimų – tai dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dauguma nusižengimų susiję su privalomo šalmo nedėvėjimu: tokie atvejai sudaro apie 2000. Gyventojai skundžiasi, kad paspirtukininkai manevruoja dideliu greičiu, netikėtai įvažiuoja į draudžiamas eismo dalis ir kelia pavojų pėstiesiems bei automobilių vairuotojams. Tokie incidentai padidina avarijų riziką ir gali baigtis rimtomis traumomis.
Siūlomi teisės aktų pakeitimai ir praktinė reikšmė
Siūloma, kad transporto priemonės, kurių galia viršija vieną kilovatą arba geba važiuoti greičiau nei 25 km/val., būtų traktuojamos kaip motorinės transporto priemonės – tai reiškia registraciją, techninę apžiūrą ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Tačiau, pasak A. Radvilos, dalis galingesnių priemonių vis dar važinėja be reikiamų dokumentų ir draudimo. „Čia taikoma tik tiems paspirtukams – jiems būtų taikomas apribojimas ir konfiskavimas, – kurie viršija greitį, važiuoja greičiau nei 25 km/val. Matome atvejų, kai galingesni paspirtukai sukelia incidentus gatvėse”, – sakė A. Radvila.
Konfiskavimo ir didesnių baudų tikslas – atgrasinti pakartotinius pažeidėjus. Taip pat siūloma leisti protokolus surašyti remiantis vaizdo kamerų medžiaga. Diskutuojama ir apie tai, kad savivaldybių pareigūnai, reaguodami į pastebėtus pažeidimus ar rengdami reidus, galėtų fiksuoti pažeidimus taip pat ir prieš tradicinius automobilių vairuotojus.
Praktiniai iššūkiai ir rekomendacijos
Tokie pakeitimai reikalauja aiškių taisyklių, tikslios priemonių klasifikacijos ir viešo informavimo kampanijų, kad vairuotojai žinotų savo atsakomybes. Viešosios tvarkos pareigūnų įgaliotinimas gali pagreitinti reagavimą, tačiau tai kelia ir administracinius iššūkius – reikės apmokymų, aiškių procedūrų bei duomenų tvarkymo taisyklių. Vilniaus savivaldybė neskuba kurti naujų etatų: šią funkciją, teigiama, vykdytų jau dirbantys 24 specialistai.
Vairuotojams ir paspirtukininkams rekomenduojama paisyti greičio ribojimų, nevažiuoti be registracijos ir draudimo, dėvėti šalmus ir susipažinti su savo priemonės techninėmis charakteristikomis. Tuo pačiu būtina, kad valdžia derintų griežtesnę kontrolę su prevencinėmis priemonėmis – švietimu, ženklinimu ir infrastruktūros pritaikymu, kad būtų išlaikytas saugus ir darnus eismas miestuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.