Tradicinė Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose turėjo būti ramus amatų ir muzikos renginys, tačiau vieno tautodailininko sprendimas užduoti jautrų klausimą rusiškai prakalbusiems lankytojams sukėlė viešą ažiotažą ir atvedė prie griežtos organizatorių reakcijos.
Kas nutiko mugėje?
Tautodailininkas Aivaras Norbutas, ilgus metus dalyvaujantis mugių renginiuose, pasakoja, kad penktadienį, pirmąją folkloro festivalio dieną, sulaukė nemalonios žinios. „Penktadienį buvo pirma Druskininkų Folkloro festivalio diena, kuro mugėje mes prekiaujame. Na, ir nuo šiol čia tapome _persona non grata_“, – atvirauja kūrėjas.
Jo principas – nuo karo Ukrainoje pradžios taikomas bendravimo filtras su rusiškai kalbančiais pirkėjais. „Mugėse tiems, kurie į mane kreipiasi rusiškai, okupanto kalba, pirmiausia pasakau, kad aš rusų kalba bendrauju tik po atsakymo, kam priklauso Krymas“, – aiškina A. Norbutas. Pasak jo, atsakymai suskirstomi į tris kategorijas: aišku palaikantys Ukrainą, vengiantys atsakymo ir atvirai deklaruojantys Krymą kaip Rusijos dalį. Pastarajai grupei meistras netaiko kompromisų.
Konfliktas su organizatoriais ir viešoji reakcija
Organizatoriams A. Norbuto elgesys pasirodė netoleruotinas. Druskininkų kultūros centro atstovai pranešė, kad amatininkas įtrauktas į miesto renginių „juoduosius sąrašus“ ir daugiau nebus kviečiamas į muges. Organizatorių tonas aiškus: „Druskininkų kultūros centras netoleruoja neapykantos kurstymo. Taip buvo iki šiol ir taip bus ateityje.“
Tuo tarpu pati situacija sukėlė plėstą viešą diskusiją socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje: dalis gyventojų palaiko tautodailininko principus ir laiko klausimą „kieno Krymas?“ svarbiu pilietiniu testu karo kontekste, kiti – ragina išlaikyti šventės charakterį ir vengti skaldymo. Žurnalistė Rita Miliūtė viešai uždavė organizatoriams klausimą: „Gal galit paaiškinti, kuo jums šventes gadina klausimas rusiškai kalbantiems „kieno Krymas?“, ačiū.“ Šis klausimas oficialiai liko be atsakymo.
Platesnis kontekstas ir pasekmės
Tokia situacija atspindi platesnę visuomenės įtampą: karo Ukrainoje fone kalbos ir simboliai tampa politiniais gestais.
Verslininkai ir kūrėjai, ypač tie, kurių darbai susiję su nacionaline kultūra, dažnai ima poziciją, kuri gali turėti ekonominių pasekmių – tiek praradimus, tiek palaikymą. A. Norbutas sako nesigailintis ir žada neteikti kompromiso tarp savo įsitikinimų ir dalyvavimo mugėse: „Aš turiu teisę neparduoti savo darbų tiems, kurie nežino, kieno Krymas.“
Šis incidentas primena, kad kultūriniai renginiai dažnai tampa ne tik vieta prekybai ir pramogai, bet ir viešų nuostatų bei vertybių išbandymu. Sprendimai, priimti tiek prekeivių, tiek organizatorių, formuoja miestų veidą ir viešąją politiką – klausimas, kas laimi ir kas pralaimi tokioje kovoje dėl simbolių, lieka atviras.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.