Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusija rengia planus okupuoti Baltijos šalis ir, anot jo, laikotarpis, kada galimi tokie veiksmai, buvo perkeltas iš 2030 metų į 2027 metus. Šis pareiškimas sukėlė naują diskusijų bangą apie regiono saugumą, NATO pasirengimą ir Vakarų politinį atsaką į galimas agresijos užuomazgas.
Budanovo teiginiai ir jų prasmė
Budanovas tvirtina: „Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m. Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.”. Jis pabrėžia, kad tokie laiko pakeitimai gali būti susiję su Maskvos siekiu išnaudoti geopolitinius langus, kai tarptautinė dėmesio koncentracija yra išblaškyta ar susikerta su kitų globalių aktorių interesais.
„Kad imperija, kaip jie save laiko, galėtų plėstis, visada reikia kažkur judėti tam, kad sustiprintum savo įtaką, išplėstum teritoriją. Tai, beje, yra atsakymas į daugelį klausimų“, – pridūrė K. Budanovas. Jis taip pat pažymėjo specifinį Maskvos požiūrį: „Jų \[Rusijos\] supratimu, atsiprašau už išsireiškimus, \[Vakarai\] yra „godūs“, „sergantys“, „silpni“ ir „neapsisprendę“, – pridūrė jis.
Kam gresia pagrindinis smūgis?
Budanovas mano, kad Lenkija būtų viena iš prioritetinių taikinių, tačiau užimti jos teritorijos, jo vertinimu, Kremlius galbūt nesiryžtų taip ryžtingai kaip Baltijos šalių atveju. Baltijos valstybės, dėl savo geografinės padėties ir santykinai mažų gynybinių pajėgumų lyginant su kuriomis nors didesnėmis valstybėmis, laikomos ypač pažeidžiamomis scenarijaus, kuriuo būtų bandoma susilpninti NATO greitojo reagavimo galimybes.
Ekonominis kontekstas ir karinė ištvermė
Tuo tarpu tarptautiniai analitikai perspėja, kad Rusijos ekonomika, nors ir patiria sąstingį dėl sankcijų bei karo sąnaudų, kol kas leidžia Maskvai tęsti karinę kampaniją. „Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę.
Tai nėra katastrofa. Ją galima kontroliuoti“, – teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnioji mokslinė darbuotoja Marija Snegova.
RUSI eksperto Richardo Connelly‘io vertinimu, dabartinė Rusijos finansinė padėtis suteikia galimybes tęsti karą dar „mažiausiai 3–5 metus“. Jis pažymi, kad kol Maskva gauna naftą ir parduoda ją už pakankamą kainą, šalies karinė mašina išlieka finansiškai pajėgi, o tai riboja spaudimą, kuris galėtų priversti Kremlių persvarstyti strategiją.
JAV žvalgybos ir transatlantinės reakcijos
JAV žvalgybos vertinimu, V. Putinas išlaiko platesnio masto ambicijas: „Žvalgybos informacija visada rodė, kad Putinas nori daugiau. Europiečiai tuo yra įsitikinę. Lenkai tuo yra visiškai įsitikinę. Baltijos šalys mano, kad jos bus pirmos“, – sakė JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys Mike‘as Quigley‘is.
Šie vertinimai skatina NATO ir regiono valstybės stiprinti gynybines pajėgas, intensyvinti žvalgybinių ir karinį bendradarbiavimą bei ieškoti politinių garantijų iš sąjungininkų. Baltijos šalių saugumas ir toliau išlieka strateginiu prioritetu tarptautiniuose diskursuose, tačiau realių rizikų vertinimas reikalauja nuoseklaus informacijos kaupiamojo darbo ir pasirengimo scenarijų analizės.
Santraugoje: Budanovo signalas atkreipia dėmesį į galimą grėsmės perspektyvą ir primena, kad regiono saugumas priklauso tiek nuo vietinių gynybinių pajėgumų stiprinimo, tiek nuo aiškių tarptautinių politinių ir karinių atsako mechanizmų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.