Venų varikozė yra dažna problema, sukelianti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir fizinius simptomus: kojų sunkumą, skausmą, dilgčiojimą ir niežulį. Dėl to pacientai dažnai ieško greitų ir saugių sprendimų. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia minimaliai invazinės procedūros, kurios leidžia išvengti atviros operacijos, sutrumpina gijimo laiką ir sumažina komplikacijų riziką. „Metodas naudojamas vis plačiau ir turi labai mažai šalutinių poveikių“, – sako kraujagyslių chirurgas Alfredas Arvesenas.
Kas yra endoveninė lazerinė abliacija (EVLA)?
Endoveninė lazerinė abliacija (EVLA) – tai modernus venų varikozės gydymo metodas, atliekamas taikant vietinę nejautrą. Procedūra dažniausiai trunka 20–30 minučių. Ultragarsu kontroliuojant, į pažeistą veną įvedamas plonas lazerio šviesolaidis, kurio energija iš vidaus uždaro sergančią veną. Kadangi nereikalingi dideli pjūviai, lieka tik mažos dūrio skylutės, todėl po operacijos iškart galima vaikščioti ir greičiau grįžti prie kasdienių veiklų.
„Išvengti atviros operacijos – didžiulė nauda pacientui. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą. Nelieka žaizdų ar siūlių, tik pleistrai ant mažyčių dūrio skylučių. Beveik visi gali iš karto grįžti prie darbo ir kasdienės veiklos“, – paaiškino A. Arvesenas. Tokie privalumai ypač svarbūs dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie nori kuo greičiau atgauti aktyvų gyvenimo ritmą.
Kada procedūra yra efektyvi ir ko galima tikėtis
Remiantis klinikine patirtimi, dauguma pacientų pasiekia gerus rezultatus po vieno gydymo seanso. „Dauguma pacientų visiškai pasveiksta po vieno gydymo seanso, net jei venų varikozė paveikė abi kojas. Kitą dieną galite grįžti į darbą ir po trumpo laiko vėl vaikščioti bei sportuoti”, – pasakojo kraujagyslių chirurgas Øyvindas Werpenas Skoe. Visgi siekiant optimalios sėkmės, dažnai derinami keli gydymo metodai: EVLA gali būti papildyta skleroterapija ar lazeriniu tinklų šalinimu, jei reikia koreguoti smulkesnes paviršines venas.
Reikėtų atminti, kad retkarčiais gali prireikti pakartotinio gydymo mažesniems pavieniams kraujagyslių pažeidimams. „Mūsų patirtis rodo, kad pacientai būna labai patenkinti. Kai kuriais atvejais gali prireikti pakartotinio plyšusių kraujagyslių gydymo, apie kurį pacientas informuojamas dar prieš pirmąją procedūrą”, – paaiškino Øyvindas Werpenas Skoe.
Rizikos veiksniai ir praktiniai patarimai
Venų varikozę skatina silpnėjantys venų vožtuvai ir sumažėjęs venų sienelių elastingumas. Dažniausi rizikos veiksniai: ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, antsvoris, rūkymas, nėštumas, amžius ir net žmogaus ūgis. Vasaros mėnesiais būklė gali pablogėti dėl karščio, o ilgos kelionės (ypač sėdint) taip pat didina problemos riziką. „Kai kuriems žmonėms pasireiškia savaiminis venų uždegimas, kuris gali sugadinti visas atostogas”, – įspėjo A. Arvesenas.
Prevencijai rekomenduojama palaikyti aktyvumą, vengti ilgalaikio stovėjimo, dėvėti kompresines kojines rizikos atvejams ir reguliariai tikrintis pas specialistą. Ankstyva konsultacija su kraujagyslių chirurgu leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją ir sumažinti ilgalaikes komplikacijas.
